V. Makūnas: ne visų problemų sprendimai yra vietinės valdžios rankose

Praėjusių metų pabaigoje, pasak Registrų centro specialistų, gyventojų skaičius Kauno rajono savivaldybėje perkopė 100 tūkstančių ribą. Besidžiaugiant pastaraisiais metais augančios savivaldybės plėtra, nenutylimos ir problemos, kurios laukia konkrečių sprendimų.

„Jauni žmonės, ypač atsikėlę į Kauno rajoną iš kitų Lietuvos vietų, dažniausiai nori visko: asfalto, šaligatvių, skverų, darželių, mokyklų, stadionų. Čia ir dabar. Valdžia jiems – abstrakti sąvoka, o priekaištus pirmiausia linkę žerti tai grandžiai, kuri yra arčiausiai – savivaldybei, nors ne visi sprendimai nuo jos priklauso.

Štai, susilaukiame nemažai priekaištų dėl netvarkomų valstybinių kelių, kurie kerta Kauno rajoną, nors savivaldybė atsakinga tik už vietinės reikšmės kelius. Dažnai tuos kelius ar gatves gyvybiškai svarbu tvarkyti, todėl sutarėme su Lietuvos automobilių kelių direkcija dalį jų perimti savivaldybės žinion“, – sako Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Besididžiuodami ir besidžiaugdami verslo Kauno rajone plėtra, ateinančiomis investicijomis bei kuriamomis darbo vietomis, rajono savivaldybės vadovai atkreipia dėmesį ir į kylančias įtampas tarp verslo bei vietos bendruomenių. Savivaldybei norisi, kad Kauno rajono plėtra vyktų darniai, atsakingai derinant visų visuomenės grupių interesus. Bet verslininkai kartais pamiršta gyventojus arba, siekdami pelno, kelia grėsmę esančioms vertybėms.

„Mes tikrai didžiuojamės Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusia Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) ir čia veikiančiomis pažangiomis įmonėmis, tačiau plėtra kelia rūpesčių, susijusių su dideliais transporto srautais, oro tarša, triukšmu, blogėjančia bendruomenės gyvenimo kokybe.

Karmėlavos seniūnijos gyventojai taip pat norėtų, kad Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) nebūtų didinamas deginamų atliekų kiekis, bet tai garantuoti nėra teisinių svertų. Suprantama, atliekų deginimas yra svarbi nacionalinės politikos sritis, jei to nedarysime, paskęsime šiukšlėse. Savivaldybė gali tik stiprinti jėgainės darbo kontrolę, reikalauti išsamių ataskaitų, atlikti nepriklausomus aplinkos tyrimus. Tai jau darome ir darysime ateityje“, – patikina Kauno rajono savivaldybės vadovas.

Nemažai rūpesčių visiems (ir ne tik Kauno rajone) kelia ir globalaus pasaulio iššūkiai: pandemija, sudėtinga tarptautinė situacija, klimato kaita, kylančios kainos.

V. Makūnas, primindamas, kad Europa iki 2050 metų užsibrėžė tapti pirmuoju neutraliu klimatui žemynu, pabrėžia, kad tai lemia ne vien ekologija, bet ir supratimas, kad visuomenės gerovė negali būti matuojama tik ekonominiu augimu, – reikia ir tam tikrų socialinių „pagalvių“, sutarimo tarp įvairių visuomenės grupių bei skirtingų kartų.

Kauno rajono savivaldybės politikų nuomone, labai svarbu, kad dėl planuojamų taršos bei atliekų surinkimo mokesčių nenukentėtų socialiai pažeidžiamų gyventojų grupės. Tai užtikrinti nebus lengva, nes Lietuva pagal pajamų nelygybę ir pensijas yra tarp Europos atsilikėlių. Tad visiems yra apie ką pagalvoti.

Rajono meras džiaugiasi vis labiau aktyvėjančiomis bendruomenėmis,– žmonės susiburia ne tik atstovauti viešajam interesui, bet ir padeda vieni kitiems, tvarko aplinką, kartu dalyvauja kūryboje. Savo ruožtu politikai irgi stengiasi rodyti pavyzdį. Šios kadencijos Kauno rajono taryboje socialdemokratai sudaro daugumą, tačiau svarbiausiais klausimais randa sutarimą ir su opozicijoje esančiais politikais. Savivaldybės Tarybos nariai gerbia vienas kitą, nesisvaido epitetais, o diskutuoja argumentais. Tai tuo pačiu rodo ir politinį brandumą.

„Daug darbų mūsų savivaldybės bendruomenėse vyksta tyliai, bet jie – labai prasmingi. Esu sužavėtas Braziūkų bendruomene ir Kuro kaimo seniūnaičio Laimo Šileikos veikla. Šio ūkininko pastangomis sutvarkytos senosios kapinės, pastatytas koplytstulpis. Nemažai energijos bei laiko bendruomenei aukoja ir Naugardiškių seniūnaitis Ovidijus Jurkša, kurio pastangomis III fortas tapo populiariu turizmo traukos objektu.

Gražūs darbai vyksta Panevėžiuko, Ramučių, Jadagonių, Raudondvario, Kulautuvos, Akademijos, Neveronių ir kitose bendruomenėse. Kiekviename kaime, miestelyje rasime lyderių, kurie suburia žmones bendrai veiklai. Bendruomeniškumas yra mūsų krašto stiprybė ir pasididžiavimas. Linkiu visiems Kauno rajono žmonėms šią savybę puoselėti. Nuoširdus bendravimas, tarpusavio pagalba – didžiulės vertybės, kurios padeda įveikti visus sunkumus, taip pat įrodo, kad Kauno rajonas keičiasi, gražėja, yra vis labiau matomas ir vertinamas“,– sako V. Makūnas.

ELTA