V. Kondratovičius sako, kad teisinių kliūčių vystyti sprogmenų gamybą Lietuvoje nėra

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad teisinių kliūčių Lietuvoje gaminti sprogmenis nėra, o jei tą daryti siekiančios įmonės susidurtų su sunkumais, ministerija yra pasirengusi padėti.

„Šiandien mes nematome poreikio (keisti teisės aktus – BNS), kiek teko kalbėtis su ekonomikos ir inovacijų ministru, jis turėjo susitikimą su gynybos pramonės asociacijomis, tai jie neindikavo kokių nors kritinių teisės prieštaravimų“, – BNS trečiadienį sakė V. Kondratovičius.

„Jei reikės, mes pasiruošę tą padaryti, jei tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisei ir nemažina priežiūros lygio tokioms veikloms“, – pridūrė jis.

Susikirtę požiūriai

Taip jis kalbėjo trečiadienį Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) pristačius savo siūlymus, skirtus stiprinti nacionalinį saugumą ir gynybą.

Konservatoriai ragina užtikrinti amunicijos, minų ir dronų gamybą bei atsargų kaupimą šalies viduje.

„Reikia turėti sprogmenų gamybą Lietuvoje, viso ko pagrindas, kad galėtų būti integruojama į dronus ir minas. Dronų gamybą jau turime, (...) bet tam reikia sprogmenų gamybos“, – žurnalistams trečiadienį sakė išrinktasis konservatorių lyderis, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, norint šalies viduje gaminti sprogmenis, reikia „daugiau energijos“ ir keisti teisės aktus, kurių praėjusią kadenciją dešiniųjų valdžia nepakeitė.

„Susikirto Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) požiūriai, (...) ar tam tikrą dalyką leisti gaminti Lietuvoje, ar ne“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Tačiau V. Kondratovičius tvirtino nematantis kliūčių Lietuvoje vystyti sprogmenų gamybą.

„Tokių kritinių vietų, kad dabar būtų negalima (gaminti sprogmenis – BNS), neįžvelgiu, turime gi „Detoną“, kuris gamina sprogmenis, galbūt kitokio pobūdžio, bet jis gamina sprogmenis“, – BNS sakė ministras.

Anot jo, sprogmenis norinčios gaminti įmonės sunkumų gali patirti planuodamos gauti licenciją. Tačiau, anot V. Kondratovičius, VRM verslui gali padėti.

„Specialistai yra pasiruošę kartu su įmonėmis užpildyti tuos dokumentus, teikti konsultacijas, nesame uždari, veikiame proaktyviai. (...) Tikrai nesame užsidarę, jeigu reikia, mes suprantame aktualumą to klausimo“, – kalbėjo jis.

V. Kondratovičiaus teigimu, nei verslas, nei Krašto apsaugos ministerija nėra kreipęsi į VRM su prašymu keisti teisės aktus dėl sprogmenų gamybos.

Pasak jo, artimiausiu metu planuojamas bendras KAM ir VRM darbo grupės posėdis dėl ginklų gamybos ir tuo užsiimančių įmonių kontrolės.

„Palaikome kontaktą, jei kažką tokio atneš, tikrai svarstysime“, – kalbėjo jis.

Statomos sprogmenų gamyklos

Kaip rašė BNS, pernai spalį valstybės valdoma Pakruojo gręžimo, griovimo ir sprogdinimo darbų įmonė „Detonas“ paskelbė, kad už 28 mln. eurų šiaurės Lietuvoje statys trotilo (TNT) gamyklą.

Tuomet skelbta, kad gamyklos statybos darbus planuojama pradėti 2025 metais ir baigti per dvejus metus. Joje kasmet planuojama pagaminti 1 tūkst. tonų trotilo, jis bus skirtas Lietuvos, Ukrainos, ES ir NATO šalių rinkoms. Iki 80 proc. produkcijos ketinama eksportuoti.

Trotilas naudojamas Lietuvos kariuomenės minų gamybai, artilerijos sviediniams, užvedimo elementų gamybai kalnakasyboje ir kitose srityse.

Taip pat pernai rudenį pranešta, kad Lietuva su oficialiai neįvardyta Ukrainos įmone pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant RDX sprogmenų gamyklą. Kaip rodo BNS surinkti duomenys, juos ketina gaminti Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras.

Lietuvoje negalima gaminti priešpėstinių minų, nes šalis yra jas draudžiančios Otavos konvencijos narė.

Anot Lietuvos pareigūnų, šalis turėtų per kelias mėnesius priimti sprendimą, ar trauktis iš konvencijos, o šiuo metu tariamasi dėl bendro sprendimo su sąjungininkėmis regione.

Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, kad priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.