Politika | 6 MIN.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį toliau nagrinėjo 2021 m. riaušių prie Seimo bylą. Teisme liudijęs parlamentaras Vytautas Juozapaitis riaušes prie parlamento vadino antivalstybine veikla. Jis teigė įtariantis, kad prie Seimo susirinkę žmonės buvo išprovokuoti agresijai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Seime V. Juozapaitis, prisiminęs 2021 m. rugpjūčio įvykius prie parlamento, teigė, kad iš pradžių vykęs mitingas buvo taikus, tačiau vėliau situacija pasikeitė.
„Baigiantis Seimo posėdžiui, visi Seimo nariai gavo pranešimą, kad situacija darosi nevaldoma ar pavojinga ir buvo paprašyta, kad tie parlamentarai, kurie pasilikę automobilius vidiniame kieme, juos ten ir paliktų, išeitų pro Seimo išėjimus, kur galbūt mažiau žmonių yra“, – pasakojo V. Juozapaitis.
Liudytojas tvirtino, kad išėjimai iš Seimo rūmų užblokuoti nebuvo, bet žmonės parlamentarams laisvai išeiti iš pastato neleido.
„Žmonės negalėjo laisvai, netrukdomi išeiti“, – sakė parlamentaras.
V. Juozapaitis teigė, kad išėjus iš parlamento, žmonės jo fiziškai nelietė, bet buvo juntama, jog jie buvo nepatenkinti, pikti. Parlamentaras teigė kantriai bendravęs su protestuotojais bent kelias valandas.
„Kai jau atrodo, kad su žmonėmis surasdavome sutarimą, atsirasdavo vienas ar du asmenys, kurie, matydami, kad mes kalbame draugiškai, įpildavo žibalo į ugnį, rėkė „vagys“, „neklausykite“. Tada vėl nauji žmonės ateidavo, reikšdavo nepasitenkinimą“, – prisiminė liudytojas.
Seimo narys įsiminė vieną žmogų, kuris, anot jo, ragino smurtauti prieš jį.
„Vyras ragino mane sugrūsti į šiukšlių konteinerį. (...) Kitą dieną parlamente buvo Zigmo Vaišvilos konferencija ir tas žmogus sėdėjo šalia signataro, dėstė apie savo požiūrį apie tam tikrus dalykus“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
Parlamentaras neslėpė manantis, kad riaušes galima vertinti kaip antivalstybinę veiklą. Riaušėse dalyvavę žmonės, V. Juozapaičio manymu, buvo išprovokuoti agresijai.
„Buvo aišku, kad tai buvo politinė akcija, nukreipta prieš Seimą, prieš valstybę. Ten susirinkę žmonės neturėtų būti tuo kaltinami, bet bandyta sudaryti įspūdį, kad būtent susirinkę už tai yra atsakingi. (...) Kai mėtomi akmenys, sprogmenys, tai taikiu mitingu nepavadinsi.
Tai yra antivalstybinė veikla“, – dėstė liudytojas.
Trečiadienį teisme taip pat liudijusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė tikino, kad mitingą prie Seimo vertina kaip „protestą prieš liberalius pasiūlymus, kurie buvo teikiami į Seimo darbotvarkę“.
Liudytoja teigė, kad žmonės parlamentarus, kurie išeidavo iš Seimo rūmų apsupdavo, tačiau ji teigė nemačius smurto ar agresijos atvejų.
„Žmonės supdavo Seimo narius ir palydėdavo iki automobilių. Kas ten buvo individualiai, tai negaliu pasakyti“, – dėstė R. Tamašunienė.
Ji prisiminė, kad minia prie Seimo skandavo, reiškė pasipiktinimą dėl valdžios sprendimų.
„Skandavo apie tai, kad Seimo nariai rinkti ne tam, kad priiminėtų žmonės nenaudingus sprendimus. (...) Mes, Seimo nariai, buvome perspėti, kad neramu lauke. Tai mūsų atsakomybė buvo išeiti ar likti Seime“, – kalbėjo liudytoja.
Trečiadienį teisme taip pat liudijęs Seimo narys, socdemas Liudas Jonaitis prisiminė, kad prie parlamento protestavę žmonės skandavo „Seimą lauk“.
Parlamentaras tvirtino matęs, kaip minia mėtė į pareigūnus akmenis, vandens buteliukus.
„Mačiau, kaip policininkei kliuvo į galvą ir ji nugriuvo“, – sakė L. Jonaitis.
Liudytojo manymu, protestuotojai savo veiksmais provokavo pareigūnus.
„Žmonės bandė įžeidinėti pareigūnus“, – teigė parlamentaras.
L. Jonaitis nurodė, kad tą naktį, kai vyko riaušės, jie nakvojo parlamente, savo darbo kabinete.
Kaltinimai pateikti 87 asmenims
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, buvusi mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
etaplius TV
0
