V. Janulevičius: verslas yra nusivylęs prezidento pozicija dėl mokesčių pertvarkos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina esantis nusivylęs prezidento Gitano Nausėdos išreikštu palaikymu valdančiųjų inicijuojamai mokesčių pertvarkai. Anot LPK vadovo, verslo bendruomenė dar laukia didesnio prezidento įsitraukimo į diskusiją, o kraštutiniu atveju – ir veto, pasak jo, žalingiausią poveikį šalies ekonomikai turintiems siūlymams.

„Mes tikimės, kad prezidentas mums visgi padės kažkiek susikalbėti, nors praeitos savaitės įvykiai, kalbėjimas, kad (šalies vadovas – ELTA) pilnai palaiko visą mokesčių reformą, būsiu atviras – aišku, kad mus nuvylė. Reforma keliauja tokia apimtimi, kokia yra, ir mes tikimės, kad bent jau Seime mes turėsime galimybę koreguoti tuos labiausiai žalingus mokesčius, kad jie turėtų kuo švelnesnį poveikį ekonomikai“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Janulevičius.

„Į verslo balsą nelabai atsižvelgiama, bet priminsime, kad mokesčiai yra surenkami ne iš valstybės, mokesčiai yra surenkami iš verslo“, – pažymėjo jis.

Praėjusią savaitę prezidentas valdančiųjų planuojamus mokestinius pakeitimus aptarė su verslo bendruomene, o vėliau kėlė mintį, jog siūlymus kritikuojantis šalies verslas „galėtų pademonstruoti daugiau solidarumo“.

„Mes tikėjomės, kad šitoje vietoje bus daugiau diskusijų su prezidentu, tikėjomės, kad bus bendradarbiavimo daugiau. (…) Dar tikimės, kad parlamente bus tų diskusijų ir galbūt prezidentas dar pareikš savo nuomonę tam tikrų skaudžiausių mokesčių prasme ir galbūt dar galėtų ir pavetuoti kai kuriuos siūlymus“, – pridūrė V. Janulevičius.

Tikisi šalies vadovo veto daliai siūlymų 

LPK vadovo teigimu, prezidentas pirmiausia vetuoti turėtų planuojamus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus – šiuo metu siūloma nustatyti progresinius tarifus bendrai pajamų sumai intervale nuo 20 iki 32 proc.

Verslas Seimui siūlys tarifus mažinti iki tokio dydžio, kad, nepaisant sudėtingos situacijos, kapitalas liktų Lietuvoje, į šalį ateitų naujos investicijos.

„Mes pastaruosius metus nebeprisikviečiam nė vieno užsienio investuotojo, išskyrus gynybos pramonę, kuriai šiai dienai yra taikomos paskatos schemos. Bet normalaus civilinio didelio projekto mes jokio neturėjome pastaruosius dvejus metus“, – aiškino V. Janulevičius.

Verslo atstovo teigimu, nepaisant valdančiųjų teiginių, kad Lietuvoje didelės gyventojų pajamos apmokestinamos nepakankamai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pagal galutinį mokesčių naštos dydį darbuotojui šalis yra antroje vietoje po Belgijos.

„Mokesčių prasme mes girdime labai daug spekuliacijų, įvairių spekuliacijų, kad tai yra labai maži mokesčiai, (…) bet visa tai yra ištraukiama iš konteksto ir naudojamos metodikos tos, kurios yra tinkamos pagrįsti tuos argumentus“, – sakė LPK vadovas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius yra teigęs, kad Vyriausybės siūlomi mokestiniai pakeitimai šalies ekonomiką lėtins iki 0,2 proc. punkto. 

Visgi LPK vadovas prognozuoja, kad BVP augimas mažės smarkiau – iki 1 proc. punkto.

„Manau, kad lipame ant to paties grėblio, darome tą patį, ką jau padarė Estija papildomai padidinusi mokesčius, nepaisant to, kad jų įsiskolinimas buvo labai nedidelis“, – tikino V. Janulevičius.

„Pirmoje eilėje, jeigu pilna apimtimi šita reforma bus priimta, tai stabdys ekonomiką ne 0,2 proc. Galbūt šiais metais mes surinksime labai daug mokesčių, nes visi norės išsiimti kapitalą, bet ką mes darysime kitais ir dar kitais metais iki naujos (ES – ELTA) finansinės perspektyvos, (…) tada turėsime vėl tuos pačius 2010, 2011, 2012 metus, kai daugelis žmonių išvažiavo į užsienį darbuotis“, – sakė jis.

„Laikas žiūrėti ne tik politiškai“

Anksčiau verslo atstovai teigė sutinkantys 1 proc. punkto didinti pelno mokesčio tarifą – iki 17 proc. stambioms įmonėms ir 7 proc. smulkioms. Tokiu atveju verslas siūlė lygiagrečiai tiek pat kelti ir standartinį pridėtinio vertės mokesčio (PVM) tarifą – nuo 21 iki 22 proc.

V. Janulevičius pabrėžė, jog verslas šio siūlymo neatsisako, toliau ragina apkrauti ne gyventojų pajamų augimą, tačiau vartojimą. Verslo atstovas priduria, kad priėmus dabartinę pertvarką, PVM kelti politikams teks bet kuriuo atveju – jei ne šioje, tai kitoje kadencijoje.

„Mes liekame prie to paties siūlymo, nes tai yra praktinis siūlymas, kurį įgyvendina kaimyninės šalys, ir laikas būtų žiūrėti ne vien politinių savo pažiūrų, bet klausytis ir ekonomistų“, – akcentavo jis.

„Mano manymu, tai bus anksčiau ar vėliau padaryta, galbūt ne per šią kadenciją, gal per kitą kadenciją, perkeliama kitai daugumai. Bet anksčiau ar vėliau tas procentas PVM (bus pakeltas – ELTA), susitraukus pajamoms, kaip mes prognozuojame po šitos mokesčių reformos kitais metais, mums neužteks biudžeto ir mums vis tiek reikės tai padaryti“, – teigė V. Janulevičius.

Tiesa, verslo atstovas taip pat pridūrė, kad esamuose siūlymuose, nors numatytas pelno mokesčio kėlimas, verslui siūloma tam tikrų kompromisų – pavyzdžiui, galimybė atskaityti ilgalaikio turto kainą iškart, be nusidėvėjimo reikalavimų. Anot V. Janulevičiaus, lengvatos bazę verslas siūlys plėsti, taip pat įvesti nulinį mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui.

„Tas momentinis nurašymas pagrindinių priemonių – reikėtų plėsti bazę jo. (…) Aišku, jokių prabangos prekių – jachtų, lėktuvų, kaip kai kurie socialdemokratai kalba, tik naujos gamybos priemonės, kurios kurtų tvarią darbo vietą, efektyvią darbo vietą, automatizuotą darbo vietą, kad mes galėtume kelti pridėtinę vertę“, – sakė LPK prezidentas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį Seimui ketina teikti Vyriausybės praėjusią savaitę priimtą mokesčių paketą, į kurį taip pat įeina naujos struktūros nekilnojamojo turto (NT) mokestis, naujų draudimo ir saldiesiems gėrimams skirtų mokesčių įvedimas. 

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.