V. Grubliauskas: kas būtų Lietuva be Klaipėdos?

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas įsitikinęs, kad be Klaipėdos Lietuva nebūtų tikra jūrinė valstybė. Vis dėlto valstybei jūrų uosto nauda, jo nuomone, yra gerokai didesnė nei miestui.

V. Grubliauskas teigia, kad uostas nepritaria bet kuriems miesto planams, kurie ateityje galėtų kelti grėsmę uosto plėtrai, bet ragina savivaldybės veiksmų nevertinti kaip siekio „okupuoti“ uosto teritoriją arba kaip įmanoma labiau priartėti prie uosto tvoros, o po to kelti pretenzijas.

„Miestui turbūt irgi reikia suprasti bei rimtai vertinti, kad uostas neišvengiamai turi plėtotis. Bet visi kartu taip pat neišvengiamai turime suvokti, kad neradus bendro sutarimo ta plėtra tampa problemiška ir kelia nereikalingą įtampą miesto ir uosto santykiuose“, – interviu Alfa.lt sakė V. Grubliauskas.

Mero nuomone, nuosekliam ir tvariam Klaipėdos miesto ir viso šio krašto vystymuisi ir ekonominės bei socialinės gerovės kūrimui bei augimui tiesiog būtinas uosto ir miesto ilgalaikis sutarimas, nuolatinis efektyvus ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas.

– Kaip apibūdintumėte Klaipėdos uosto svarbą Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu, geopolitiniu požiūriu? Kas būtų Klaipėda be uosto?

– Atsakydamas į klausimą, kas būtų Klaipėda be uosto, aš paklausčiau, o kas būtų Lietuva be Klaipėdos?

Turbūt būtų valstybė, esanti prie jūros, tačiau jokiais parametrais negalinti pretenduoti į jūrinės valstybės statusą. Klaipėda, kaip uostamiestis, ko gero, yra pats ryškiausias ir objektyviausias įrodymas, kad Lietuva – jūrinė valstybė su visais tokiam statusui būtinais atributais.

Uostas Klaipėdai nuo seno turi ypač didelę reikšmę – uoste ir uosto industrijos įmonėse dirba didelė dalis vietos gyventojų, uostas suteikia galimybę įvardyti Klaipėdą kaip stambų logistikos centrą ir pritraukia kitų industrijų verslų.

Uostas taip pat suteikia galimybę atvykti turistams kruiziniais laivais, o turistai, atvykę per jūros vartus, Lietuvą pirmiausia pamato Klaipėdoje. Uostas turi įtakos ir ypač sėkmingam naftos ir visos suskystintųjų gamtinių dujų industrijos vystymuisi Klaipėdoje, Klaipėdos universitetui ir jo jūrinei specializacijai.

Tačiau jeigu kalbėtume visiškai pragmatiškai, valstybei, ko gero, reali nauda yra gerokai didesnė nei tiesioginė nauda miestui. Miestas naudą būdamas uostamiesčiu santykinai jaučia mažiau, nei jaučia uosto veiklos mieste pasekmes, ko neabejotinai nejaučia joks kitas Lietuvos miestas.

– Koks yra Klaipėdos jūrų uosto indėlis į Klaipėdos miesto ekonominį ir socialinį gyvenimą? Kaip uosto direkcija ir uoste veikiančios įmonės prisideda prie miesto ir miestiečių gerovės?

– Su uostu susijusiose įmonėse, kurios vykdo veiklą Klaipėdos mieste, įskaitant indukuotą poveikį, dirba apie 20 proc. visų dirbančių Klaipėdos miesto gyventojų, uosto veikla generuoja 6,24 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, su uostu susijusios įmonės ir jų darbuotojai sumoka apie ketvirtadalį visų Klaipėdos mieste sumokėtų mokesčių.

Uostas miestui labai svarbus tiek socialiniu, tiek geopolitiniu požiūriu, tačiau kalbant apie tiesioginį bendrąjį uosto indėlį į Klaipėdos miesto ekonominį ir socialinį gyvenimą, turime išskirti du segmentus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) yra valstybinė struktūra, kurios dalyvavimą miesto gyvenime reglamentuoja įstatymai ir sąlyčio su miestu yra tiek, kiek leidžia įstatymas, pagal kurį ir veikia ši valstybinė įmonė.

Miesto ir KVJUD bendradarbiavimo aspektas gana siauras – tai iš esmės tik bendros infrastruktūros, reikalingos uostui ir miestui įkūrimas, priežiūra, tvarkymas ir panašūs dalykai. Klaipėdos miestas ir Uosto direkcija yra ir oficialūs strateginiai partneriai, kurie kūrė, patvirtino ir dabar vykdo Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją, apimančią laikotarpį iki pat 2030 m.

Tačiau manau, kad galiojantis įstatyminis KVJUD veiklos reglamentavimas – tai neišnaudotas ekonominis potencialas Uosto direkcijai labiau atrišant rankas realiai ir aktyviai dalyvauti miesto socialiniame gyvenime, pateisinant socialiai atsakingos įmonės (būtent taip aš asmeniškai ir vertinu KVJUD) vardą.

Anksčiau tai vyko gerokai efektyviau ir buvo labiau matoma, tačiau pastaruoju metu dėl pasikeitusių aplinkybių, kurių yra tikrai ne viena, galimybių Uosto direkcijos dalyvavimo socialiai atsakingos partnerystės veikloje yra gerokai mažiau.

Kitas segmentas – krovos kompanijos, kurių ekonominė veikla tą vadinamąjį „auksinį kiaušinį“ deda tiek Uosto direkcijai, tiek valstybei, o va Klaipėdos miesto savivaldybei lieka šiek tiek „lukštų“ ir, žinoma, „ištryptas darželis“, kurį prižiūrėti neišvengiamai tenka pačiam Klaipėdos miestui.

Šiame kontekste kiekvienu atveju dažniausiai yra kalbamasi atskirai, derinant konkrečius projektus su konkrečiomis krovos kompanijomis. Čia aš matyčiau, kad socialinės atsakomybės ir partnerystės aruodas dar tikrai nėra galutinai išsemtas, juo labiau kad galimybes šitos kompanijos tikrai turi – jų veikla ir rezultatai yra matomi ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Ko palinkėčiau krovos kompanijoms – tai suvokimo, kad dirbama, veikla vykdoma ir krova vyksta tame pačiame, visų mūsų gimtame mieste, suvokimo, kad didžioji dalis darbuotojų yra Klaipėdos miestiečiai. Tad apibendrinant – noro socialinei partnerystei, socialinės atsakomybės siekio ir sveiko patriotizmo tikrai turėtų ir galėtų būti daugiau.

– Dėl kurių uosto veiklos ir plėtros aspektų Klaipėdos miesto savivaldybė nesutaria su Uosto direkcija? Ar šiais klausimais galima rasti kompromisą? 

– Tai vadinčiau ne nesutarimais, o labiau skirtingais požiūriais į tas pačias aktualijas. Miestas, natūralu, turi savo planų, ilgalaikę strategiją, siekia atverti erdves prie vandens. Uosto gyvenimą reguliuoja specialus įstatymas, o visas uosto administravimas per Uosto direkciją yra iš Vilniaus – ten sprendžiami klausimai, susiję su uosto plėtra.

Uosto ir miesto teritorijos sąlytis dažnu atveju ir tampa tam tikru ginčų objektu. Uostas, sakyčiau, gana aiškiai išreiškia savo nepritarimą bet kuriems miesto planams, kurie ateityje galimai galėtų kelti grėsmes uosto plėtrai, šitoje vietoje ir vyksta susikirtimas su miesto vizija.

Bet aš neabejoju, kad čia reikėtų vieno elementaraus dalyko – didesnio pasitikėjimo vieni kitais, miesto veiksmų nebevertinti kaip siekio „okupuoti“ uosto teritoriją arba kaip įmanoma labiau priartėti prie uosto tvoros, o po to kelti pretenzijas.

Tuo pat metu miestui turbūt irgi reikia suprasti bei rimtai vertinti, kad uostas neišvengiamai turi plėtotis. Bet visi kartu taip pat neišvengiamai turime suvokti, kad neradus bendro sutarimo ta plėtra tampa problemiška ir kelia nereikalingą įtampą miesto ir uosto santykiuose.

– Ar egzistuoja objektyvios Klaipėdos uosto sėkmingos plėtros ir krovos augimo ribos? 

– Kadangi šiandien pagrindinis uosto veiklos rodiklis yra pervežamų, perkraunamų krovininių tonų bei konteinerių skaičius ir jo augimas, uosto augimo ir plėtros ribų objektyviai nusakyti nėra įmanoma.

Laivai ir kroviniai didėja, uostai gilėja ir plečiasi, Klaipėdos uostas nuolat konkuruoja su kitais Baltijos regiono uostais dėl krovinių, norėdamas neprarasti jau esamų srautų ir išlikti konkurencingoje kovoje Klaipėdos uostas turi didinti apimtis, ieškoti galimybių priimti naujus krovinius, didesnius jų kiekius.

Šioje vietoje išeitis galėtų būti uosto veiklos modelio reorganizavimas uosto direkciją pertvarkant iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Ar tai būtų geriausia išeitis, negaliu pasakyti, valstybė tą klausimą jau ne kartą svarstė ir ne kartą buvo kalbama, nuo kada naujasis modelis galėtų pradėti veikti. Bet naujojo uosto vadovo pozicija, taip pat Susisiekimo ministerijos pozicija, kuri išsakyta pastaruoju laiku, labiau leidžia daryti prielaidą, kad konceptualia KVJUD reorganizacija bent kol kas tikrai nekvepia.

Tačiau, kalbėdami apie objektyvias krovos augimo ribas, turime kalbėti ne tik apie ribas krovai ir plėtrai, bet ir apie ribas, kurių niekas neturi peržengti – tai yra gyvenimo kokybė Klaipėdoje. Šita raudona riba – gyvenimo kokybės užtikrinimas visiems miesto gyventojams, nepriklausomai, kur jie gyvena, turėtų būti konstanta, kurią visi vienodai suvokiame ir vertiname.

Juo labiau – apie uosto krovos ribas sunku kalbėti praktiškai visiškai nedalyvaujant tiesioginiame uosto valdyme, o tik vertinant ir įgyvendinant jau be mūsų pritarimo ar bent jau dalyvavimo sprendimų rengimo procesuose priimtus sprendimus dėl uosto plėtros ir krovos apimčių didinimo.

– Kaip tai veikia uosto ir miesto plėtrą, ar šios kliūtys įveikiamos? 

– Nuosekliam ir tvariam Klaipėdos miesto ir viso šio krašto vystymuisi ir ekonominės bei socialinės gerovės kūrimui bei augimui tiesiog būtinas uosto ir miesto ilgalaikis sutarimas, nuolatinis efektyvus ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas.

Pirmiausia tai yra miesto ir uosto bendrųjų planų suderinimo klausimas, kuris šiandien vis dar nėra galutinai išspręstas.

Pavyzdžiui, Klaipėdos centrinėje dalyje viešo priėjimo prie marių teritorijų, ypač patrauklių laisvalaikiui, turizmui, šiuo metu yra itin mažai. Istoriškai taip jau susiklostė, kad didžioji dalis marių pakrantės priklauso uostui ir yra naudojamos uosto ekonominei veiklai vykdyti. Vos kelios vietos prie marių yra skirtos ir plėtojamos kaip lauko kavinės, laisvalaikio praleidimo erdvės.

Klausimas, ar uosto teritorijoje prie vandens atsiradus daugiau ne uosto industrijai priskiriamų veiklų, nebūtų sukuriama tiek pat, o gal net ir daugiau vertės visam Klaipėdos miestui? Tai nėra neįveikiamos kliūtys, tačiau abipusio sutarimo ir susitarimo bei pasitikėjimo vieni kitais klausimas kol kas labai sunkiai juda iš vadinamojo mirties taško.

– Ką manote apie išorinio uosto projektą ir galimybes jį įgyvendinti?

– Šis projektas Lietuvoje (ir, žinoma, Lietuvai) tikrai vertintinas kaip beprecedenčio dydžio, ypač sudėtingas ir turintis daugybę sudedamųjų dalių. Tokio projekto realizavimo procese tiesiog būtina itin atsakingai įvertinti tokius momentus kaip aplinkosauga, gretimybių saugumas, taršos ir triukšmo suvaldymo būtinybė bei kokį poveikį visa tai gali daryti miesto gyventojams, svečiams, taip pat ir kitoms industrijoms mieste.

Tačiau naujausiai informacija, kuri skamba tiek iš naujojo uosto vadovo, tiek iš uosto valdybos, tiek iš ministerijos bokštų, byloja apie tai, kad artimiausiu metu išorinio uosto plėtra nėra pats svarbiausias prioritetas valstybei. Tai liudija, kad tiek pats uostas, tiek jį valdantieji supranta, kad tikrai dar nėra išnaudoti esami pajėgumai. Kita vertus, aiškaus, rimto, investuotojo paieškų procesas taip pat nėra baigtas. Išorinio uosto statymas, neturint šių dedamųjų, nėra valstybei ekonomiškai naudingas.

Ar yra galimybių įgyvendinti šį projektą? Uostas jau turi patvirtintą bendrąjį planą, taip formaliai įtvirtindamas galimybę jį įgyvendinti. Bet miestas tikrai nepamiršta dalykinių sąlygų sąvado, kuriame įvardyti rimti miesto suformuluoti reikalavimai bei sąlygos, kuriomis miestas galimai būtų pasiruošęs žiūrėti į uosto plėtrą ta pačią kryptimi.

Kartu grįžtu prie kertinės, sakyčiau, pamatinės miesto ir uosto santykių nuostatos – tol, kol miestas nedalyvauja uosto valdyme bei uosto plėtros planų svarstymuose kaip balso teisę turintis subjektas, kalbėti belieka tik apie priimtų sprendimų įgyvendinimą Klaipėdos mieste.

Valdymo modelis, švelniai tariant, turėtų būti tobulintinas. Yra tikrai ne vienas modelis, kaip padaryti miestą, suinteresuotą uosto plėtra, tačiau to kelio vis nerandama, nors jo lyg ir ieškoma. Esamoje situacijoje tam tikra problematika ir įtampa yra užkoduota, nors kiekvienu atveju ieškoma sutarimo ir kompromiso, kad ir kaip sunku tai būtų surasti.

– Kaip apibūdintumėte Klaipėdos miesto ir Lietuvos valstybinio jūrų uosto direkcijos bendradarbiavimą? Kokias viltis siejate su naujai paskirtu Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku?   

– Naujasis uosto vadovas palieka tikrai labai gerą įspūdį. Tai žmogus, kuris ne tik puikiai išmano visus uosto veiklos aspektus, yra gerai susipažinęs su uosto strateginiais siekiais, bet ir yra Klaipėdos miesto aktualijas bei problemas žinantis žmogus. Tai, be abejo, palengvina bendradarbiavimą.

Kita vertus, kaip minėjau, daugelis socialinės partnerystės projektų, švelniai tariant, buvo šiek tiek sustoję, tad labai tikiuosi, kad naujasis vadovas ne tik viltis žadinančiomis kalbomis veiklos pradžioje, bet ir konkrečiais darbais, ypač sprendimais, įrodys, kad žiūrime ta pačia linkme, ieškome bendrų sprendimų ir sutarimo, kad ir kaip tai nelengva atrodo to sudėtingo proceso pradžioje.

Su naujuoju vadovu jau sutarėme ir dėl nuolatinio bendravimo ne tik formaliai susitinkant vienose ar kitose institucijose bei įvairiuose posėdžiuose. Sutarėme ir dėl nuolatinių, kasmėnesinių, o esant poreikiui ir gerokai dažnesnių susitikimų aptariant aktualijas ir bendrai ieškant galimų sprendimo būdų.

Tikiuosi, kad bendradarbiavimas vyks ieškant sąlyčio taškų, o ne skirtumų, kurių ir taip yra pakankamai. Taip pat labai tikiuosi, jog uosto vadovas niekada nepamirš, kad yra Klaipėdoje ir kad yra klaipėdietis – miesto reikmių bei uosto veiklos derinimas yra viena iš svarbių jo misijos ir pareigos dedamųjų. O konkrečių ir būtinų poslinkių bei pokyčių šiame kontekste tikisi ne tik uosto, bet ir, be abejo, miesto bendruomenė.

Alfa.lt