Politika | 10 MIN.

V. Dombrovskis: subsidijos Ukrainos grūdų vežimui per Baltijos uostus nesvarstomos

Giedrius Gaidamavičius
2023 m. rugsėjo 8 d. 10:04
64f9de32268cd20230907igphoto0153_1

Vilniuje viešintis už prekybą atsakingas Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, sako, kad Lietuvos politikų bei Ukrainos žemdirbių prašomos subsidijos grūdų gabenimui per Klaipėdos ir kitus Europos uostus Briuselyje nėra svarstomos. Tačiau Komisija, anot jo, nagrinėja, kaip sumažinti jų transportavimo išlaidas sprendžiant procedūrų ar infrastruktūros problemas.

„Yra finansavimas, skirtas pašalinti konkrečias kliūtis, kurios trukdo veikti solidarumo koridoriams. Taigi, šiuo požiūriu tam tikras finansavimas prieinamas. Tačiau konkrečiai transporto išlaidų subsidijavimo mes šiuo metu nesvarstome“, – interviu BNS sakė V. Dombrovskis.

„Verčiau žiūrime, kas galėtų būti padaryta, kad transporto išlaidos būtų sumažintos per tikslinius administracinius ar infrastruktūros patobulinimus“, – pridūrė jis. 

Vis dėlto, pasak V. Dombrovskio, EK palaiko Lietuvos siūlymą muitinės formalumus, fitosanitarinę patikrą ir kitas procedūras perkelti nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Bendrijos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

Kitos interviu temos:

* Mokesčių reforma ir RRF lėšos.

* Santykiai su Kinija.

* Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas. 

* Sunkumai pritraukiant kapitalą.

* Sugrįžtantys fiskalinės drausmės reikalavimai. 

– Šiuo metu Lietuvoje vyksta intensyvūs debatai dėl Vyriausybės pateikto mokesčių reformos paketo. Ar jūs esate susipažinęs su šiuo paketu bei diskusijomis? Kokia Europos Komisijos pozicija dėl šio mokesčių reformos paketo?

– Žinoma, kad mes esame susipažinę su šiomis diskusijomis. Mokesčių reforma taip pat yra svarbi (Europos Sąjungos – BNS) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF – BNS) Lietuvai dalis. Be to, yra konkretūs etapai ir tikslai, kuriuos reikia pasiekti, kad būtų gautas RRF finansavimas.

Jūs žinote, kad šiuo metu 26 mln. eurų yra sustabdyti dėl to, kad nebuvo pilnai įgyvendinti du etapai ir tikslai. Mes bendradarbiaujame su Lietuvos valdžia, tai šiandien (ketvirtadienį – BNS) vėliau taip pat ketinu aptarti su ministre pirmininke bei finansų viceministru. Svarbu, kad mokesčių reforma atitiktų pagal RRF planą prisiimtus Lietuvos įsipareigojimus, kad būtų pasiekti numatyti etapai ir tikslai, o pinigai galėtų toliau pasiekti Lietuvą.  

– Minėjote Lietuvai laikinai sustabdytą 26 mln. eurų RRF plano lėšų sumą. Kaip konkretūs mokesčių pakeitimai paveiks Lietuvai pagal RRF planą numatytas išmokas ir kiek konkrečiai lėšų Lietuva galėtų prarasti, jeigu mokesčių reforma įstrigtų?

– Pirmiausia, dabartinis lėšų sustabdymas yra susijęs su tarpinių etapų neįvykdymu, kuriuos taip pat seka su paraiška kitam mokėjimui susiję etapai. Todėl sakau, kad tos sumos gali padidėti. Manau, kad šiuo metu į tai nereikėtų sutelkti dėmesio. Labiau reikėtų jį sutelkti į tai, kad mokesčių reforma būtų priimta tokia forma, kuri atitiktų Lietuvos įsipareigojimus RRF planui ir atitinkamai Lietuva galėtų pasinaudoti visa jai numatyta finansavimo suma.    

– Liepą Lietuvos užsienio reikalų, susisiekimo bei žemės ūkio ministrai Europos Komisijos pareigūnams, taip pat ir jums, adresuotame laiške paragino sustiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis. Kokios, jūsų manymu, yra šio maršruto galimybės ir perspektyvos?

– Iš tiesų, tai yra tema, ties kuria mes intensyviai dirbame mūsų jungtinėje koordinacinėje platformoje, taip pat dvišaliu pagrindu su Bendrijos narėmis bei pačia Ukraina. Kad susidarytume bendrą vaizdą apie vadinamuosius solidarumo koridorius – pagrindinis jų dabar yra Dunojus. Tikslas – iki metų pabaigos pasiekti, kad per mėnesį būtų išgabenta 4 mln. tonų grūdų. Vertinama, kad Ukrainos grūdų eksporto poreikis ateinančius 12 mėnesių sieks 4,7 mln. tonų per mėnesį, o gal net bus šiek tiek didesnis.  

Akivaizdu, kad mums taip pat reikia atkreipti dėmesį į Lenkijos ir Baltijos šalių koridorių. Tai yra solidarumo koridorių dalis ir mes taip pat ieškome būdų, kaip pašalinti konkrečius „butelio kaklelius“, kad šiuo koridoriumi būtų lengviau naudotis. Pavyzdys – konkretus Lietuvos pasiūlymas perkelti muitinės ir fitosanitarinę krovinių kontrolę į Baltijos šalių uostus. 

– Kaip jūs vertinate šį pasiūlymą?

– Iš Komisijos pusės tai palaikome, taip pat ieškome kitų konkrečių patobulinimų, kuriuos būtų galima atlikti. Žinoma, reikia pripažinti, kad logistiškai tai yra gana sunkus koridorius, kadangi geležinkelio vėžė Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje skiriasi. Tai padidina išlaidas ir logistinius sunkumus. Tačiau yra tam tikrų dalykų, kaip galime pagerinti šios krypties funkcionavimą ir būtent ties tuo mes dirbame. 

– Kaip tos logistinės kliūtys galėtų būti išspręstos? 

– Šiuo metu nesame tokioje pozicijoje, kad galėtume perstatyti geležinkelius ar užbaigti strateginį „Rail Baltica“ projektą – tai nėra trumpo laikotarpio sprendimai. Trumpuoju laikotarpiu mes daugiau žiūrime, kaip būtų galima supaprastinti kai kurias procedūrines kliūtis, kurias minėjau anksčiau, taip pat į kai kuriuos tikslinius infrastruktūros pajėgumų patobulinimus, kuriuos būtų galima padaryti. 

– Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad Ukrainos grūdų gabenimas per Klaipėdos uostą yra ne tik logistinis, bet ir ekonominis klausimas, kuriam reikalinga Europos Sąjungos finansinė pagalba. Ar Europos Komisija planuoja suteikti kokią nors finansinę pagalbą ar subsidijų grūdų gabenimui per Klaipėdą ir kitus Baltijos šalių uostus? 

– Manau, kad reikia atskirti du dalykus – yra finansavimas, skirtas pašalinti konkrečias kliūtis, kurios trukdo veikti solidarumo koridoriams. Taigi, šiuo požiūriu tam tikras finansavimas prieinamas. Tačiau konkrečiai transporto išlaidų subsidijavimo mes šiuo metu nesvarstome. Verčiau žiūrime, kas galėtų būti padaryta, kad transporto išlaidos būtų sumažintos per tikslinius administracinius ar infrastruktūros patobulinimus. 

– Viena sričių, už kurią esate atsakingas – prekybos partnerystė su Kinija. Kokias perspektyvas matote kalbant apie ekonominius Europos Sąjungos ir Kinijos santykius? Kokių priemonių šioje srityje artimiausiu metu ketina pasiūlyti Komisija?

– Kalbant apie Kiniją, tai yra antra didžiausia Europos Sąjungos prekybos partnerė, su kuria mes turime labai sudėtingus santykius. Kai kuriose srityse Kinija yra mūsų bendradarbiavimo partnerė. Pavyzdžiui, kalbant apie kovą su klimato kaita, akivaizdu, kad Kinijos, kaip didžiausios pasaulio teršėjos, dalyvavimas mums yra reikalingas. Taip pat Kinija yra mūsų ekonominė konkurentė, o kai kuriose srityse ir sisteminė varžovė, kadangi ši šalis propaguoja kitokį socioekonominį modelį. Taigi, mes turime naviguoti visoje šioje sudėtingoje situacijoje.

Pastaruoju metu dėmesys buvo sutelktas į tai, kas vadinama mūsų santykių rizikų mažinimu, bei diversifikuotų ir atsparių tiekimo grandinių užtikrinimą Europos Sąjungai, įskaitant ir, pavyzdžiui, naudingąsias iškasenas.

Kalbant apie Kiniją dar konkrečiau, mes taip pat turime daugybę prekybos dirgiklių ir apskritai mūsų ekonominiai santykiai yra nesubalansuoti. Europos Sąjunga su šia šalimi turi beveik 400 mlrd. eurų prekybos deficitą. Visas šias temas ketinu iškelti savo kolegai Kinijoje, kurioje lankysiuosi šį mėnesį siekiant aukšto lygio ekonominio dialogo. 

– Ką jūs ir Europos Komisija mano apie griežtą Lietuvos poziciją Kinijos atžvilgiu? Kaip visa tai atrodo Briuselyje? 

– Kaip žinote, Europos Sąjunga palaikė Lietuvą, kuomet ji susidūrė su Kinijos ekonomine prievarta. Prieš Kiniją mes iniciavome bylą Pasaulio prekybos organizacijoje, dėl to buvo sudaryta arbitrų kolegija – dabar turime sulaukti jos procedūrų. Taip pat baigėme darbą dėl vadinamos kovos su trečiųjų šalių prievarta priemonės (angl. Anti-coercion instrument – BNS), kuri leistų Europos Sąjungai greičiau ir efektyviau reaguoti tais atvejais, kai Bendrija ar jos šalys narės susidurtų su tokio pobūdžio ekonomine prievarta. 

– Jūsų darbotvarkėje nurodyta, kad vizito Lietuvoje metu aptarsite Baltijos valstybių verslo sunkumus pritraukiant kapitalo. Gal galite detalizuoti, kokius iššūkius ir sunkumus matote šioje srityje ir kaip jie turėtų būti įveikti?

– Pirmiausia, tai yra mūsų darbo, susijusio su Kapitalo rinkų sąjunga, dalis, kur viena iš dėmesio krypčių yra kapitalo rinkų plėtra mažesnėse šalyse narėse, taip pat šalyse, kur yra mažesnės kapitalo rinkos. Kalbant apie Baltijos šalis Komisija labai palaiko iniciatyvą sukurti regioninę Baltijos šalių kapitalo rinką, kadangi mes manome, kad tai svarbu norint pasiekti tam tikrą mastą. 

Taip pat kyla klausimų dėl geopolitinių rizikų, lemiančių investuotojų priimamus investicinius sprendimus, susijusius ne tik su Baltijos, bet ir su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Taigi, mes ieškome būdų, kaip šios šalys galėtų pasinaudoti turimu Europos Sąjungos finansavimu, įskaitant Sanglaudos fondą, RRF ar planą „REPowerEU“, kad būtų užtikrintas tolesnis jų ekonominis vystymasis.   

– Mano kitas klausimas susijęs su energetika. Kaip Europos Komisija ir jūs, kaip Latvijos pilietis, žiūrite į nesenus Baltijos šalių nesutarimus dėl elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa datos?

– Verčiau kalbėčiau apie naujausius susitarimus. Kaip žinia, Baltijos šalys susitarė perkelti desinchronizaciją nuo Rusijos sistemos ir sinchronizaciją su Europos sistema iš 2025-ųjų pabaigos į tų metų vasarį. Taigi, buvo susitarta šį terminą paspartinti. Iš Europos Komisijos pusės mes tai remiame ne tik politiškai, bet ir finansiškai. Sinchronizacija yra svarbi vadinamojo BEMIP – Baltijos energijos rinkos integravimo (į Europos Sąjungą – BNS) – plano dalis. 

Kuomet kaimyninės šalys yra įsitraukusios į didelius infrastruktūros ar jungčių projektus, dažnai kyla kokių nors nesutarimų. Svarbu, kad vyktų dialogas ir šalys rastų būdą, kaip išspręsti šiuos nesutarimus. Europos Komisija dažnai nori ir gali tai palengvinti. 

– Nuo kitų metų vėl galios Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias Bendrijos šalių biudžetų deficitas negalės viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip tai paveiks šalių narių, tarp jų ir Lietuvos, biudžetus?

– Europos Komisija jau pateikė fiskalines gaires 2024-iems metams. Apskritai mes pabrėžiame, kad šioje aukštos infliacijos aplinkoje reikia daugiau fiskalinės drausmės, nes, mūsų vertinimu, fiskalinės paskatos dabar labiau skatintų ne ekonomiką, bet infliaciją. Dėl to Europos Centrinis Bankas būtų priverstas dar labiau griežtinti pinigų politiką. Taigi, tai gali duoti net priešingą rezultatą. 

Todėl šalis nares raginame siekti sumažinti biudžeto deficitus. Sakyčiau, tai ypač aktualu Baltijos šalių atveju, atsižvelgiant į faktą, kad jos susidūrė su vienu didžiausių palūkanų normų augimu, taip pat dėl geopolitinių rizikų nulemto valstybių skolinimosi. Taigi, svarbu, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys, laikytųsi fiskalinių gairių. 

– Paskutinis klausimas – ne apie ekonomiką ir politiką. Ar jūs stebėjote Latvijos rinktinės rungtynes šiuo metu vykstančiame pasaulio krepšinio čempionate? Ar esate patenkintas komandos pasirodymu? 

– Žinoma, kad tai buvo pozityvus siurprizas. Stebėjau rungtynes ir sakyčiau, kad kiekvienos jų kėlė vis daugiau jaudulio. Deja, Latvija, kaip ir Lietuva, nepateko į pusfinalį, tačiau vis tiek tai buvo labai įspūdingas pasirodymas. Tą patį galiu pasakyti ir apie Lietuvos rinktinę. 

– Ačiū už pokalbį.


Lietuva
Kai sotumas neatneša ramybės: kaip per šventes atpažinti emocinį persivalgymą?
Šventiniu laikotarpiu persivalgymas dažnai tampa juokų objektu – sotūs pietūs, saldumynai ir nesibaigiančios vaišės tarsi neatsiejama tradicija. Tačiau ką daryti, jei maistas virsta ne tik šventės dalimi, bet ir būdu reaguoti į stresą ar nuobodulį? Ekspertai įspėja: atskirdami emocinį alkį nuo fizinio, galime ne tik pagerinti savijautą po švenčių, bet ir sustabdyti užburtą kaltės, gėdos ir persivalgymo ratą.
Sveikata | 6 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Skaitmeniniame ir urbanizuotame pasaulyje žmogaus ryšys su gamta sparčiai silpsta. 1800–2020 m. jis sumažėjo net 60 proc., rodo naujausias Derbio universiteto (JK) tyrimas. Jei niekas nesikeis, ši tendencija tik stiprės, tačiau jei veiksmų imsimės šiandien, iki 2050 m. galime viską pakeisti.
Sveikata | 6 MIN.
0
Po šventinių dienų šaldytuvai dažnai būna pilni maisto likučių, o stalas dar ilgai vilioja paragauti. Vis dėlto net ir brangūs, kruopščiai ruošti patiekalai gali tapti pavojingi, jei buvo netinkamai laikomi. Todėl svarbiausias klausimas po švenčių – ne kaip sunaudoti likučius, o ar juos apskritai dar saugu valgyti.
Kalėdų gidas | 3 MIN.
0
Lietuva
Pasaulis
Ar esate susidūrę su situacija, kai kitas atsisako pripažinti savo klaidas, nors jos akivaizdžios? Tokie žmonės atrodo principingi ir egoistiški. Su kuriais Zodiako ženklais vengti pykčių, jei nenorite papildomo galvos skausmo?
Lietuva | 2 MIN.
0
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Floridoje bus viešas.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Ar esate susidūrę su situacija, kai kitas atsisako pripažinti savo klaidas, nors jos akivaizdžios? Tokie žmonės atrodo principingi ir egoistiški. Su kuriais Zodiako ženklais vengti pykčių, jei nenorite papildomo galvos skausmo?
Lietuva | 2 MIN.
0
Žinoma, kiekvienas horoskopo ženklas turi savo profesinių silpnųjų vietų, ir kiekvienas žmogus gali patekti į prastą darbinę aplinką. Vis dėlto, kai kurių Zodiako ženklų atstovai turi ypatingą „sugebėjimą“ stoti akistaton su savo viršininkais. Štai penki Zodiako ženklai, kuriems praverstų šiek tiek patarimų, padėsiančių išvengti kivirčų su vadovybe.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Floridoje bus viešas.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Dėl Rusijos smūgių į Ukrainą Lenkija saugumo sumetimais naktį uždarė du oro uostus ir pakėlė į orą naikintuvus.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Joniškis
Šiauliai
Joniškio rajone penktadienį apdegė šalia laužavietės stovėjęs šešiametis, rankas apdegė ir suaugęs vyras, praneša Policijos departamentas.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Ar pamenate lygiai prieš dešimt metų, gruodžio 26 dieną, Šiaulius ir visą šalį sukrėtusį nusikaltimą. Būdamas vos aštuoniolikos metų tuomečio Šiaulių profesinio rengimo centro mokinys Mindaugas Babajevas, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nužudė tos pačios mokymo įstaigos sargę. Praėjus pusmečiui nuo nusikaltimo šiaulietis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Kadangi į bausmės laiką buvo įskaičiuotas laikas, prabūtas suėmime iškart po nusikaltimo, nuteistasis teoriškai kaip tik šiuo metu ir turėtų išeiti į laisvę.
Kriminalai | 4 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiandien siaučiantis stiprus ir gūsingas vėjas neaplenkė ir Šiaulių. Pačioje miesto širdyje – Prisikėlimo aikštėje – stovinti kalėdinė eglė galimai pajuto šios gamtos reiškinio jėga. Pasviro jos viršūnė su žvaigždės dekoracija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad 2026 metais ir Šiaulių apskrityje bus vykdomi valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektai. Situacija yra kintanti, todėl gali būti, kad per kitais metais sąrašas gali pasipildyti naujais projektais. Kol kas „Via Lietuva“ pateikia projektų sąrašą, kuriems vykdyti jau pasirašytos sutartys arba pirkimo procedūros eina į pabaigą ir sutartys bus pasirašytos artimiausiu metu. Taigi, kokie darbai kitąmet numatyti kiekvienoje Šiaulių regiono savivaldybėje?
Gatvė | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Bažnyčių restauracija – tebesprendžiamas uždavinys Lietuvoje, bet Šiauliai buvo pirmieji, kurie sulaukė profesionalių restauratorių. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo pirmasis objektas, kuris Lietuvoje atkurtas po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo profesionali restauracija, nes šiems Dievo namams buvo grąžintas autentiškas vaizdas, kuriuo galima gėrėtis iki šiol.
Kultūra | 8 MIN.
0
Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per maža me akvariume, laukia pirkėjai. Daugelis jų išeina tuštesnėmis kišenėmis ir nešini maisto papildų pakuotėmis.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Ar esate susidūrę su situacija, kai kitas atsisako pripažinti savo klaidas, nors jos akivaizdžios? Tokie žmonės atrodo principingi ir egoistiški. Su kuriais Zodiako ženklais vengti pykčių, jei nenorite papildomo galvos skausmo?
Horoskopai | 2 MIN.
0
Žinoma, kiekvienas horoskopo ženklas turi savo profesinių silpnųjų vietų, ir kiekvienas žmogus gali patekti į prastą darbinę aplinką. Vis dėlto, kai kurių Zodiako ženklų atstovai turi ypatingą „sugebėjimą“ stoti akistaton su savo viršininkais. Štai penki Zodiako ženklai, kuriems praverstų šiek tiek patarimų, padėsiančių išvengti kivirčų su vadovybe.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Ar esate susidūrę su situacija, kai kitas atsisako pripažinti savo klaidas, nors jos akivaizdžios? Tokie žmonės atrodo principingi ir egoistiški. Su kuriais Zodiako ženklais vengti pykčių, jei nenorite papildomo galvos skausmo?
Horoskopai | 2 MIN.
0
Žinoma, kiekvienas horoskopo ženklas turi savo profesinių silpnųjų vietų, ir kiekvienas žmogus gali patekti į prastą darbinę aplinką. Vis dėlto, kai kurių Zodiako ženklų atstovai turi ypatingą „sugebėjimą“ stoti akistaton su savo viršininkais. Štai penki Zodiako ženklai, kuriems praverstų šiek tiek patarimų, padėsiančių išvengti kivirčų su vadovybe.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Lietuviškos šventės jau daugybę metų neįsivaizduojamos be vieno pagrindinių jų akcentų – kūčiukų. Kaip įdomiau likusius kūčiukus panaudoti po švenčių.
Virtuvė | 2 MIN.
0