V. Čmilytės-Nielsen kritika K. Budrio pasisakymams apie Grenlandiją: neduoda ramybės

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, jog JAV ir Danijos ginče dėl Grenlandijos Lietuva nesirenka nė vienos pusės, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – tokia skubotai ar neapgalvotai pareikšta neutrali pozicija „neduoda ramybės“. Anot Seimo vicepirmininkės, Lietuva turi išlaikyti principingą poziciją dėl pagarbos tarptautinei teisei ir jos viršenybei.

„Nesinori kaskart Vyriausybės atstovams pasakius kažką skuboto ar ne visai apgalvoto, imti vertinti, tačiau ir šiandien ryte neduoda ramybės užsienio reikalų ministro Lietuvos vardu išsakyta neutrali pozicija Grenlandijos atžvilgiu“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Čmilytė-Nielsen.

„Lietuva visada turėjo aiškią ir principingą poziciją dėl pagarbos tarptautinei teisei, valstybių suverenitetui, tarptautinei taisyklėmis grįstai tvarkai. Šiais principais vadovaudamiesi siekėme narystės ES ir NATO, šiais principais vadovaudamiesi stipriname savo ryšius su sąjungininkais ir partneriais ir buriame bendraminčių koalicijas. ES ir NATO privalo išlikti vieningos savo pamatinėms vertybėms. O jos be teisės viršenybės ir teritorinio vientisumo pamatų tiesiog neturi ateities“, – pabrėžė ji.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, jog JAV reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn. Politiko teigimu, JAV bei Danija yra Lietuvos partnerės, todėl visi klausimai turi būti sprendžiami „sąjungininkų ir tarptautinės teisės dvasioje“.

„Lietuva nesirenka nė vienos pusės. Lietuva sako, kad mes esame visi sąjungininkai, kuriuos sieja tiek ilgametis bendradarbiavimas, tiek kieti įsipareigojimai vieni kitiems. Ir tokioje dvasioje mes sprendžiame visus klausimus, kurie mums tarpusavyje iškyla“, – trečiadienį žurnalistams sakė K. Budrys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarptautinėje bendruomenėje sukėlė diskusijas pareiškęs, kad Danijai pavaldi Grenlandija turėtų priklausyti Valstijoms. D. Trumpas tvirtino, kad JAV „gaus Grenlandiją“, nes tai susiję su pasaulio laisve, o JAV yra vienintelė jėga, galinti tą laisvę užtikrinti.

Respublikonas neatmetė, kad siekiant prisijungti Grenlandiją JAV gali panaudoti karinę jėgą ar ekonomines priemones. Šiuo metu JAV turi karinę bazę salos šiaurėje.

Savo ruožtu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą Kopenhagai. Sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.

Grenlandija, didžiausia pasaulyje ne kontinentinė sala, iš esmės yra autonomiška, pavaldi Danijos karūnai, Danija rūpinasi salos gynyba ir užsienio reikalais. Ji užima svarbią geopolitinę padėtį Arktyje ir, kaip manoma, joje yra gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų.