V. Čmilytė-Nielsen sako, kad ši kadencija buvo viena sudėtingiausių

2020 – 2024 metų Seimo kadencija buvo viena sudėtingiausių per nepriklausomos Lietuvos istoriją, teigia parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, antradienį prasidedančią paskutinę sesiją reikės koncentruotis į saugumo klausimus.

„Jau ne kartą buvo minėta, ir iš šios tribūnos taip pat, kad 2020–2024 metų Seimo kadencija buvo viena sudėtingiausių per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Pagal iššūkių ir įtampų gausą ją galima palyginti nebent su pirmąja Aukščiausia Taryba- Atkuriamuoju Seimu, nebaigusiu savo kadencijos“, – pradėdama paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji priminė, kad pirmalaikių Seimo rinkimų idėja buvo šmėkštelėjusi ir šios kadencijos metu, „tačiau šįkart mums užteko racionalumo ir politinės brandos, kad išvairuotume valstybės laivą be radikalių, neapibrėžtas pasekmes turinčių sprendimų“. 

„Apskritai, darbas ekstremaliomis aplinkybėmis ieškant optimalių sprendimų buvo šio laikotarpio ženklas. Manau, pandemijos ir karantino, Baltarusijos režimo inspiruotos migrantų krizės, energetikos kainų šuolio, karo prieš Ukrainą sąlygomis sugebėjome laikytis pakankamai subalansuotos, labiau dialogu, o ne priešprieša grįstos politikos“, – tvirtino Seimo vadovė.

Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad ir regione, ir pasaulyje vis labiau patrauklios tampa idėjos, „siūlančios pernelyg paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, nerealistiškai greitus rezultatus“.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad pastaruoju metu didžiausią dėmesį tenka skirti saugumo klausimams – socialiniam, ekonominiam ir nacionaliniam saugumui.

„Šį rudenį taip pat verta koncentruotis į su tuo susijusius sprendimus. Tam, be abejonės, reikia konstruktyvaus bendradarbiavimo – ir tarp politinių jėgų, ir tarp visų valdžios šakų“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.

„Konstruktyvumo mums reikės ir baigiant svarstyti jau pradėtus projektus ir ruošiantis svarbiausio rudens projekto – 2025 metų biudžeto priėmimui. Tam reikia atsakingo, valstybinio požiūrio, kurio pernelyg neišbalansuotų rinkimų finišo tiesioji“, – sakė ji.

Tarp rudens sesijos darbų parlamento vadovė taip pat minėjo, kad reikės ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl gynybos, priimti Šaulių sąjungą stiprinančias pataisas, Tautinių mažumų įstatymą, nelegalių lošimų prieinamumą mažinančius projektus, labiau subalansuoti sankcijų ir bausmių sistemą, tobulinti asmeninės pagalbos teikimo tvarką.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu sveikindamas Seimą su rudens sesijos pradžia taip pat akcentavo, kad ir toliau reikės dėti maksimalias pastangas Lietuvos saugumui stiprinti bei tęstiniams procesams užtikrinti.

„Kad ir kokia politinė dauguma formuosis po Seimo rinkimų, jai teks užduotis išlaikyti aiškią ir nedviprasmišką poziciją saugumo klausimais. Kviečiu visas politines partijas nesustoti ir toliau nuosekliai didinti išlaidas gynybai iki 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto“, – savo sveikinime rašė valstybės vadovas.

Jis pranešė pats ketinąs teikti pataisas, skirtas vaikus auginančių šeimų padėčiai gerinti, atsakomybei už draudžiamų preparatų pardavimą nepilnamečiams griežtinti, savivaldos savarankiškumui didinti, prižiūrint ir plėtojant kelių infrastruktūrą.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Pagal Konstituciją, Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. 

Kadangi spalį bus išrinktas naujas parlamentas, šią sesiją baigs jau naujasis Seimas.