V. Čmilytė-Nielsen: R. Žemaitaitis galėtų kelti įtampą koalicijoje, kad netektų priimti sprendimų dėl didesnių mokesčių

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžvelgia kliūčių šių ambicijų įgyvendinimui dėl koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio, kuris atvirai priešinasi tolesniam mokesčių didinimui.

„Yra Vyriausybės programa, kurioje sudėlioti iš esmės socialdemokratų ambicingi išlaidų planai, ir jeigu mes mėgintume suskaičiuoti, kiek kainuoja tie įsipareigojimai, kurie nėra rinkiminiai, bet yra Vyriausybės plane sudėlioti (...) tai yra labai rimtų ir, matyt, skausmingų sprendimų reikalaujantys dalykai“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Susidaro įspūdis, kai laike vis artėjant darbams, ir galbūt kažkuriems skausmingiems sprendimams, apie kuriuos socialdemokratai vis užsimena, kaip apie mokesčių didinimą, tai viena iš tų partnerių, „Nemuno aušra“, Žemaitaitis, visiškai neprieštarautų kelti įtampą koalicijoje, kad nereikėtų imtis tų nemalonių darbų, apie kuriuos kalbama pažaduose “, – aiškino ji.

Liberalų sąjūdžio vadovė sako neprisimenanti tokios situacijos, kai iškart po Vyriausybės programos pasirašymo, koalicijos partneriai imtųsi priešingai interpretuoti dokumento turinį.

„Tai yra Vyriausybės programa, tai yra rimtas dokumentas, tai nėra Vilijos Blinkevičiūtės pažadas rinkiminis, tai yra tai, kas ant popieriaus išdėliota po rinkimų. (...) Mėginau prisiminti, ar yra buvęs toks dalykas, kai trys lyderiai sukerta rankomis, pasirašo dokumentą ir po kelių savaičių mėgina jį skirtingai interpretuoti. Aš nepamenu tokio atvejo“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Buvusi Seimo pirmininkė teigia, kad nepaisant valdančiosios daugumos kritikos buvusiai Vyriausybei, valstybės biudžeto projektas buvo priimtas be didesnių pataisymų. Anot jos, tai ženklas, kad ankstesnė Vyriausybė nepadarė didelių klaidų formuodama šalies viešųjų finansų planą.

„Tai parodo, kad valstybėje dalykai iš esmės pastatyti ant labai gerų bėgių, jeigu tu gali sau leisti atėjęs iš esmės švaistyti laiką. Netgi biudžeto koreguoti iš esmės nereikėjo, buvo tik kelios iš esmės kosmetinės korekcijos, nepaisant to, kad prieš rinkimus buvo kalbama, kad šitas biudžetas yra atominė bomba, bet praėjus rinkimams pasirodė kitaip“, – teigė ji.

ELTA primena, kad gruodį Seimas priėmė 2025–2027 metų valstybės biudžeto planą.

2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.