V. Čmilytė-Nielsen neskuba sakyti, kad Liberalų sąjūdis dirbs opozicijoje: yra įvairių variantų

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen neskuba teigti, kad jos vadovaujama politinė jėga būsimame Seime dirbs opozicijoje. Anot jos, yra nuostatos, kurių liberalai laikysis, tačiau dėl būsimos koalicijos yra įvairių variantų. Tačiau politikė teigė, kad su socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte dar nekalbėjo.

„Šiandien neskubėčiau to pasakyti, išlieka mūsų nuostatos, kurios buvo per visą rinkimų periodą, kad yra partijos su kuriomis bendro darbo nematome, „valstiečiais“, „Nemuno aušra“, kokie kiti galėtų būti kontūrai būsimos koalicijos, yra įvairių variantų, bet ne šiandien apie tai kalbėti“, – sekmadienį Liberalų sąjūdžio štabe žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kol kas nekalbėjau su ponia Blinkevičiūte. Liberalų sąjūdžio partija turės valdybą antradienį, tikėtina, kad iki to laiko daug kas paaiškės“, – tikino ji ir pažymėjo, kad būsimame parlamente Liberalų sąjūdžio balsas bus svarbus, nes jame bus partijų, kurių nuostatos nėra liberalios.

Seimo pirmininkė taip pat teigiamai vertino savo politinės jėgos rezultatą rinkimuose bei kultūros ministro Simono Kairio pergalę prieš konservatorių partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį vienmandatėje apygardoje.

„Rezultatas geras. Šiandien užtvirtinome gerą pirmo turo rezultatą. Dabar turime 12 mandatų, 11 – tikrai, bus stiprus liberalų balsas Seime ir tai labai džiugu“, – kalbėjo liberalė.

„Džiaugiuosi, kad Simonas (Kairys – ELTA) laimėjo, tikėjau, kad tai įmanoma. Kai pamatėme, kad rinkėjų aktyvumas šiandien pakankamai aukštas, dar vakaro pradžioje tikėjimas virto tikrumu“, – tvirtino ji.

V. Čmilytės-Nielsen nenustebino ir puikus socialdemokratų pasirodymas antrajame Seimo rinkimų ture.

„Lietuvos politikoje bangos nėra naujiena, 2016 m. turėjome „valstiečių“ bangą, dabar bus daug socialdemokratų, tokia tendencija“, – aiškino politikė.

ELTA primena, kad spalio 27 d. vyko antrasis Seimo rinkimų turas. Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.

Antrojo turo metu renkami 63 parlamentarai, kandidatuojantys vienmandatėse apygardose. Mandatus į Seimą siekia iškovoti 37 socialdemokratai, 33 konservatoriai, 13 partijos „Nemuno aušra“ narių, 10 demokratų „Vardan Lietuvos“ ir 10 „valstiečių“, 9 liberalai, po 3 Laisvės partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos regionų partijos atstovus, pora savarankiškai išsikėlusių kandidatų, du partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai ir vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas.

Iš viso vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys – aštuoniose jų nugalėtojas paaiškėjo dar pirmojo turo metu. Tokiu būdu mandatus jau iškovojo pora socialdemokratų, du LLRA-KŠS atstovai, po vietą Seime užsitikrino ir konservatoriai, liberalai, „Nemuno aušra“ bei savarankiškai kandidatavęs Viktoras Fiodorovas.

Likusieji 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje – rinkėjai dėl jų apsisprendė prieš dvi savaites. Suskaičiavus daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, socialdemokratų partija surinko daugiausiai palaikymo ir užsitikrino 18 vietų parlamente. Dabartiniai valdantieji konservatoriai liko antri su 17 vietų parlamente, trečioje vietoje – Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ su 14 mandatų. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškovojo 8 Seimo nario mandatus, Liberalų sąjūdis – 7 mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 6. Kitos politinės jėgos neperkopė 5 proc. kartelės, reikalingos iškovoti mandatų daugiamandatėje apygardoje.