V. Čmilytė-Nielsen: JAV lustų eksporto ribojimas veiks visą regioną, mes šiuo atveju neišsiskiriame

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dirbtinio intelekto lustų eksporto ribojimas, kurio sąlygos bus taikomos ir Lietuvai, neparodo pablogėjusių santykių ar netinkamai vykdytos užsienio politikos pasekmių, mano Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak politikės, matant, kad apribojimas bus taikomas ir Lietuvos kaimynėms, jis gali būti paremtas objektyviais faktais.

„Žvelgiant į regioną, akivaizdu, kad mūsų artimiausi kaimynai nebuvo įtraukti (į artimiausių JAV sąjungininkių sąrašą – ELTA). Mes šiuo atveju neišsiskiriame nei į gerąją, nei į blogąją pusę. Tai čia gali būti susiję su tokiais objektyviais dalykais kaip vystymo pajėgumais vienos ar kitos srities“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl tokio JAV sprendimo viešojoje erdvėje vykstant diskusijai, ar Lietuvos užsienio politikos sprendimai, neigiamai paveikę ryšius su Kinija, buvo reikalingi, politikė teigia, kad su Pekinu ryšius pabloginęs bendradarbiavimas su Taivanu nebuvo „bandymas kažkam įsiteikti”.

„Praeitoje kadencijoje priimti sprendimai, ar tai Indijos-Ramiojo vandenyno strategija patvirtinta, ar mūsų veiksmai plėtojant ekonominius ar kitus ryšius su Taivanu, mano galva, nebuvo daromi norint kažkam įsiteikti. Juos darėme dėl to, kad mums atrodo svarbu stiprinti demokratijų bendradarbiavimą“, – tikino politikė. 

„Manau, Lietuva vykdė teisingą ir aktyvią užsienio politiką. Ir tai patvirtina tai, kad Seime šią savaitę patvirtinome rezoliuciją dėl užsienio politikos tęstinumo“, – priminė ji.

ELTA primena, kad sausio 13 d. Joe Bideno administracija paskelbė, kad siekdama apsaugoti, kad jos pažangiausios technologijos nepatektų į Kiniją ar Rusiją, JAV ribos dirbtinio intelekto vystymui naudojamų lustų eksportą. Išimtis bus taikoma tik 18 artimiausių JAV partnerių, bet nei Lietuvos, nei kitų Baltijos šalių, nei Lenkijos šiame sąraše nėra.

Anot Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio bei vicepirmininko Juozo Oleko, toks JAV sprendimas parodo, kad buvusios Vyriausybės užsienio politika buvo nesėkminga.

Tuo metu JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald sako, kad ribojimai taikomi tik importuojant išskirtinai didelius lustų kiekius. Tad Lietuvos šis ribojimas neturėtų praktiškai paveikti.

JAV Baltųjų rūmų paskelbta informacija, pritaikius DI lustų ribojimus, valstybės bus suskirstomos į tris kategorijas. Į pirmąją kategoriją, DI lustų eksportas į kurias nebus reguliuojamas, patenka artimiausi sąjungininkai – Australija, Belgija, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Nyderlandai, Naujoji Zealandija, Norvegija, Pietų Korėja, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Į antrąją kategoriją patenka didžioji dalis pasaulio valstybių, jos galės per kartą importuoti lustų kiekį, kurių pajėgumas prilygsta 1,7 tūkst. galingų grafinių procesorių. Baltieji rūmai pabrėžia – didžioji dalis pasaulyje vykdomų lustų užsakymų patenka į šią kategoriją. Pagal dabartinius planus, į tokią kategoriją patektų ir Lietuva bei kitos Baltijos šalys.

Tuo metu trečiosios kategorijos valstybėms, įsigaliojus apribojimui, bus draudžiamas bet koks DI lustų importas. Tai, pasak Baltųjų rūmų, šalys į kurias jau dabar draudžiama vežti karinę technologiją, tokios kaip Rusija ir Kinija.