V. Čmilytė-Nielsen: bus teisinga, jei NSGK rekomenduos grąžinti E. Paulavičių į pareigas

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog būtų teisinga, jei komitetas rekomenduotų krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei grąžinti pulkininką Elegijų Paulavičių į karo žvalgybos vado pareigas.

„Praėjusią savaitę kreipėmės į ministrę išaiškinimo, kas įvyko su karinės žvalgybos vadu, kodėl jis buvo perkeltas į rezervą – nušalintas nuo pareigų, ir atsirado pagrįstos abejonės dėl procedūrų laikymosi, nes argumentuojama buvo skundais, skundai, kaip pasirodo, nebuvo registruoti, ir kitų abejonių iškilo dėl šių sprendimų“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė liberalų lyderė. 

„Šiandien vėl turime posėdį, iki kurio jau esame gavę dokumentus, kurie tų abejonių neišsklaidė – yra neatitikimų ir kalbant apie datas sprendimų, (…), todėl, manau, kad bus tikrai teisinga, jei komitetas rekomenduos grąžinti vadą į pareigas, ir toliau, žinoma, pavesti žvalgybos kontrolieriui vykdyti tyrimą, gauti visą informaciją, kuri yra aktuali šiam tyrimui atlikti“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamentarės, Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra viena tų institucijų, kuriose veikimas pagal aiškiai nustatytas procedūras ir teisinių sprendimų skaidrumas yra itin svarbus. 

„Kalbant apie šią istoriją, sakyčiau, du dalykai yra: KAM tikrai yra ta ministerija, kur procedūrų laikymasis, teisinė sprendimų švara ir pagrįstumas yra labai svarbu, tai čia mes matome priešingą situaciją, ir tai, suprantama, kelia nerimą“, – kalbėjo NSGK narė.

„Kitas dalykas – pagarbos tarnybai klausimas. Tai labiau yra žmogiškasis faktorius, bet jis labai svarbus, nes mes kalbame apie ypatingai svarbios tarnybos vadovą, karininką, kuris 30 metų atidavė tarnybai, ir apie (…) negražias jo nušalinimo aplinkybes. Šios dvi temos yra abi svarbios. NSGK šiandieną apie tai kalbėsime“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

Simpatijos, antipatijos bei darbiniai nesutarimai neturėtų tapti nušalinimo priežastimi

Liberalų lyderė akcentuoja, jog KAM vadovas turi teisę nušalinti karininkus nuo pareigų, tačiau tai, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, neturėtų būti daroma emocijų ar darbinių nesutarimų pagrindu.

„Momentas yra teoriškai galimas, bet tikrai ne simpatijos ar antipatijos ir netgi ne kažkokie darbiniai nesutarimai turėtų tapti priežastimi tokio sprendimo. Ir priimant tokį sprendimą, kurį ir priėmė ministrė, būtina labai pasverti naudą ir tokio sprendimo žalą“, – akcentavo liberalė. 

Lietuva, pasak politikės, nėra tokia didelė ir stipri valstybė, kad galėtų sau leisti „švaistytis“ aukščiausių rangų karininkais.

„Esminis dalykas – pulkininkas Paulavičius užėmė aukščiausio lygio pareigas su visu su tuo susijusiu žinojimu, su puikiais vertinimais tiek tarnybos viduje, tiek bendruomenėje, tiek ir kalbant apie užsienio partnerius – tai ne kartą buvo pabrėžta“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Lietuva nėra tiek didelė valstybė, o ir didesnės valstybės, manau, sau neleistų tokiais žmonėmis švaistytis, tai čia dar yra toks esminis faktorius“, – tikino NSGK narė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę paaiškėjo, jog Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius E. Paulavičius buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė teigė, kad pastarasis sprendimas priimtas dėl gautų skundų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Politikės teigimu, situacija departamente pablogėjo E. Paulavičiui sužinojus, kad jis nebus skiriamas antrai kadencijai. Pulkininko kadencija baigiasi šių metų rugpjūtį.

Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E. Paulavičius informuotas trečiadienį ryte, tą pačią dieną Generalinis inspektorius pradėjo aplinkybių patikrinimą dėl gautų skundų.

Krašto apsaugos ministrė taip pat nurodė, jog nušalinamam E. Paulavičiui buvo pasiūlytos ir kitos, aukštesnės, pareigos, tačiau buvęs AOTD vadovas jų atsisakė. 

NSGK susitiko tiek su D. Šakaliene, tiek su E. Paulavičiumi. Komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko teigimu, pateiktos pusių versijos „stipriai skyrėsi“, todėl NSGK paprašė ministerijos pateikti dokumentus, susijusius su E. Paulavičiaus nušalinimu. Vis dėlto, Seimo nariai teigė, jog ministrės sprendime dėl AOTD direktoriaus esama procedūrinių ir teisinių pažeidimų.

Tuo metu praėjusio penktadienio popietę ministrė užsiminė apie galimą spaudimą skirti E. Paulavičių AOTD direktoriumi antrai kadencijai.

„Nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų ir spaudimo, antrai kadencijai direktorius skiriamas nebus“, – penktadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje pareiškė D. Šakalienė, atsisakiusi atsakyti į susirinkusių žurnalistų klausimus.

Praėjusio trečiadienio vakarą, remdamasis šaltinių informacija, naujienų portalas LRT pranešė jog naujuoju AOTD vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną. 

AOTD yra viena iš dviejų šalies žvalgybos tarnybų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą, jo stiprinimą.

AOTD direktorių skiria krašto apsaugos ministras.