V. Čmilytė-Nielsen: ūkininkų keliami klausimai yra rimti, siūlomų sprendimų laukiame Seime

Pasak jos, parlamentas laukia iš Vyriausybės ateisiančių ŽŪM jau inicijuotų Pieno įstatymo pakeitimų.

Konstruktyviu susitikimą vadino ūkininkų atstovai, reikalavę paramos maisto žaliavų gamintojams bei žemės ūkio ministro atsistatydinimo.

„Klausimai rimti, juos, be abejo, reikia spręsti. Seimo laukas čia šiek tiek mažesnis, tačiau kai kurie klausimai anksčiau ar vėliau ateis ir į Seimo darbotvarkę“, – po susitikimo su ūkininkų atstovais sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Laukiame jo (įstatymo projekto – ELTA)  iš Vyriausybės, o Seime jį reikia svarstyti labai, labai nuodugniai“, – kalbėjo ji.

„Ryšį ir nuolatinį bendravimą turime. Yra prielaidų tikėtis, kad sprendimai bus surasti“, – taip pat sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, susitikime su ūkininkais, kuriame dalyvavo ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, apibrėžtas „probleminis laukas“, pristatytos įvairių žemės ūkio sektorių problemos.

ŽŪM yra pasiūliusi iš valstybės biudžeto numatyti 8 mln. eurų išmokoms už laikomas karves skirti, tuo metu pieno gamintojai prašo 40 mln. eurų trumpalaikės paramos. Anot, V. Čmilytės-Nielsen, žemės ūkio ministrui K. Navickui reikėtų tęsti tinkamo sprendimo paieškas.

„Kalba eina apie 8 mln. Reikia tęsti tą procesą, visų pirma, tai didelis uždavinys žemės ūkio ministrui“, – sakė ji.

Ūkininkų atstovai: reikalinga parama dėl kritusių maisto žaliavų kainų

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas po pokalbio su Seimo pirmininke sakė, kad jis buvo konstruktyvus, pristatytos sektoriaus problemos.

Jis teigė išgirdęs pažadą peržiūrėti, jo teigimu, „neteisėtus“ aplinkos ministro Simono Gentvilo incijuojamus aplinkosauginius pakeitimus.

„Išgirdome pažadą peržiūrėti kai kuriuos mūsų manymu neteisėtus aplinkos ministro sprendimus dėl saugomų teritorijų plėtros, apsaugos juostų prie melioracijos griovių peržiūros. Tie įsakymai yra antikonstituciniai, nes kėsinasi į mūsų privačią nuosavybę“, – žurnalistams sakė A. Macijauskas.

Kartu, teigė grūdininkų atstovas, pabrėžta, kad ūkininkams reikia paramos dėl smarkiai nukritusių maisto žaliavų kainų.

„Šiuo sunkiu momentu mums parama tikrai reikalinga“, – sakė jis.

Tuo tarpu Lietuvos pienininkų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė prašęs V. Čmilytės-Nielsen ir V. Pranckiečio palaikyti K. Navicko interpeliaciją, jei ji būtų surengta Seime.

„Jei opozicija paruoš interpeliaciją paprašiau, kad prabalsuotų, kad tą ministrą patrauktų. Gali trūkti balso“, – teigė J. Vilionis, pridūręs, kad sektoriui turi atstovauti žmogus, kuris „supranta žemės ūkį“.

Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, prasidėjo didelė ūkininkų protesto akcija. Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl stipriai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei ŽŪM ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.

Vilniaus miesto savivaldybė leido į piketą susirinkti 2,5 tūkst. asmenų, jį tęsti nuo 11 iki 15 val.

Piketą organizuoja Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams antradienį išreiškė ir kitų žemės ūkio šakų atstovai, taip pat dalyvausiantys proteste.

ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės.

Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.

Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo K. Navickas. Kur, kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu, prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.

Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos poziciją palaiko dalis kitų šalių.

Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.

Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.