PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Kovo 30 d. 09:43

V. Čmilytė-Nielsen susitiko su Interneto žiniasklaidos asociacija: aptartas žiniasklaidos saugumas ir perspektyvos

Lietuva

Olgos Posaškovos nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


263075

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) ir Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikime aptarti strateginiai žiniasklaidos politikos klausimai, aktualūs ne tik skaitmeninės, bet ir visos tradicinės žiniasklaidos bendruomenei. Svarbiausi iš jų – žurnalistų ir žiniasklaidos saugumas šalyje pandemijų, ekstremaliosios bei nepaprastosios padėties metu bei pasaulinių tinklų ir tradicinės vietinės žiniasklaidos takoskyros mažinimas, diegiant užsienyje jau pasiteisinusias naujoves, skelbiama IŽA pranešime žiniasklaidai.

Susitikimo metu diskutuota ir apie naujai kuriamo Medijų fondo perspektyvas, jo vaidmenį šalies medijų rinkoje, galimus finansinius šaltinius šiam fondui stiprinti bei jau beveik finišo tiesiojoje esančią žiniasklaidos savivaldos arba Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) pertvarkos koncepciją, kurią Seime planuojama svarstyti ir priimti jau ateinantį antradienį, pirmąją balandžio savaitę, dalijamasi pranešime.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, šaliai susidūrus su koronaviruso (COVID-19) pandemija ir krizinėmis situacijomis valstybėje, vis labiau išryškėja tai, kad tradicinė žiniasklaida nėra traktuojama kaip prioritetinė ir strateginė valstybės veiklos sritis. Pavyzdžiui, nėra sudarytos galimybės skiepytis ir testuotis, nors žurnalistai dirba pirmosiose gretose, o masinių renginių metu minia gali kėsintis į savo dirbą dirbančius žiniasklaidos atstovus, kaip jau yra nutikę prieš dvejus metus riaušių metu prie Seimo, nes jiems nėra užtikrinta pakankama apsauga.

Pranešama, kad Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pakvietė žiniasklaidos atstovus teikti pasiūlymus, kaip gerinti žurnalistų ir žiniasklaidos apsaugą Lietuvoje, siekiant eliminuoti šias problemas.

„Tikslas yra bendras – turime surasti sprendimus, kaip jau dabar galėtume apsaugoti šios profesijos atstovus, dirbančius pirmosiose gretose su policininkais, medikais ir kitų sričių specialistais, kai valstybėje yra pandemija, nepaprastoji ar ekstremali padėtis. Taigi esame atviri pasiūlymams ir laukiame jų“, – sako Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Dalijamasi, kad, aptariant skaitmeninių paslaugų mokesčio (angl. digital tax) diegimo perspektyvas Lietuvoje, Seimo vadovė palankiai įvertino interneto žiniasklaidos atstovų pasiūlymą dalį lėšų, surinktų iš šio mokesčio, kai tik jis bus įdiegtas mūsų šalyje, nukreipti į naujai kuriamą Medijų rėmimo fondą.

IŽA pirmininkės L. Bušinskaitės teigimu, taip valstybė laimėtų dvigubai. Įdiegus skaitmeninių paslaugų mokestį Lietuvoje, būtų žengti ne tik pirmieji žingsniai mažinant takoskyrą tarp tradicinės vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių tinklų, t. y. socialinės medijos, kuri pastaruoju metu tik didėja dėl nelygiaverčių konkurencinių sąlygų ir mokestinės aplinkos.

„Valstybei būtų mažiau galvos skausmo dėl nepertraukiamų finansinių šaltinių naujajam Medijų rėmimo fondui, o iš skaitmeninių paslaugų mokesčio surinkti pinigai galėtų sugrįžti atgal į skaitmeninės žiniasklaidos rinką, nes būtent naujienų portalų sukurtas turinys, kurį skleidžia pasaulinės kompanijos tokios kaip Google, Facebook, Linkedin, Amazon, Youtube, Tik Tok ir kt., pritaikiusios savo technologinius įrankius, padeda joms generuoti papildomas pajamas Lietuvoje“, -– sako L. Bušinskaitė.

Be to, pasak jos, nėra jokių konkrečių taisyklių pasauliniu mastu, kurios kaip nors ribotų valstybes dėl surinkto skaitmeninių paslaugų mokesčio panaudojimo. Šalys tai gali nuspręsti pačios, nevaržomos taisyklių, o diskutuodamos su vietos bendruomene.

Pagal užsienio šalių praktiką, skaitmeninių paslaugų mokestis yra taikomas apmokestinti tarptautines pasaulines technologijų milžines tokias kaip Google, Facebook, Linkedin, Amazon, Youtube, Tik Tok ir kitas tose valstybėse, kuriose vykdo veiklą šios milžinės ir gauna papildomas pajamas, pritaikiusios savo sukurtus technologinius sprendimus ir skleisdamos vietinių kompanijų, pavyzdžiui, interneto žiniasklaidos, sukurtą produkciją. Kai kurios šalys taiko nacionalinius skaitmeninius paslaugų mokesčius, o kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, planuoja jungtis prie pasaulinės mokesčių reformos, kurioje svarbią vietą užima ir šis mokestis.