V. Čmilytė-Nielsen: sprendžiant ūkininkų iškeltus klausimus padaryta tiek, kiek buvo galima trumpuoju laikotarpiu

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad sprendžiant ūkininkų iškeltus klausimus neeilinės sesijos metu parlamentaras padarė tiek, kiek buvo galima trumpuoju laikotarpiu. Likę klausimai, anot jos, bus sprendžiami pavasario sesijos metu.

„Klausimai, tiek susiję su žemės ūkiu, tiek ir visi kiti klausimai, jau matyt atsiras Seimo darbotvarkėje prasidėjus pavasario sesijai, po kovo 10 d., o tų svarbių klausimų bus daug“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manau, kad tai, ką Seimas galėjo padaryti šiame etape, tą ir padarėme trumpuoju laikotarpiu. O dėl visų kitų klausimų bus diskutuojama bendrąja tvarka prasidėjus eilinei Seimo sesijai“, – aiškino ji.

Seimo pirmininkė taip pat tikino nevertinanti kaip pralaimėjimo fakto, kad parlamentas patvirtino mažesnį suskystintų naftos dujų (SND) akcizo tarifą, negu siūlė Vyriausybė.

„Nevertinu to kaip pralaimėjimo, tai diskusijos dalis, procesas. Dabar po šios neeilinės sesijos yra sprendimas, yra sprendimas dėl Remigijaus Žemaitaičio, Seimas apsisprendė, dėl akcizų apsisprendė, tai darbą, kurį buvo susirinkę padaryti, mes padarėme, o toliau jau eilinės sesijos metu darysime kitus darbus“, – kalbėjo ji.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Akcizų įstatymo projektą, pagal kurį SND apmokestinimas sumažinamas nuo 304 iki 13 eurų už toną. Tokį tarifą pasiūlė parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas ir Jonas Pinskus dar svarstymo stadijoje – parlamentas tam pritarė.

Vyriausybė siūlė taikyti 41 euro už toną tarifą, tačiau parlamentarai svarstymo stadijoje nubalsavo už dar mažesnį dydį.

13 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms.

Aplinkos ministerija savo ruožtu buvo pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.

Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas turėtų susidėti iš pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos. Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentas svarstys įprasta tvarka, pavasario sesijos metu.

Vis tik žemdirbiai po laužų deginimo akcijos ir po taikaus protesto Vilniuje šią savaitę tikino ketinantys imtis kito protesto žingsnio. Matant besiplečiantį žemdirbių nusivylimą vangiais ir labiau į išsisukinėjimą panašiais ministerijų veiksmai, naujas protesto etapas turėtų būti masinis ir paliesti visą Lietuvą, teigiama antradienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.

ELTA primena, kad šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas.

Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą. Sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 dienomis Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos čekiuose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems.

Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.

Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t.

Reaguodama į kritiką Vyriausybės kanceliarija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t.

SND taip pat naudojamas šildymui ir buityje tuose šalies regionuose, kuriuose neišplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, pavyzdžiui, Skuode, Mažeikiuose. Prie 304 Eur/t akcizo dydžio ministerija siūlo pereiti palaipsniui, iki 2030 m.