Politika | 4 MIN.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad kol kas sunku apčiupti kokią ekonominę naudą Lietuvai atnešė kritikos sulaukusi politika Taivanio atžvilgiu. Visgi, pažymi parlamento vadovė, ryšių su Taivanu užmezgimas doleriais ar eurais sunkiai išmatuojamas. Pasak jos, tai Lietuvai atnešė politinę ir diplomatinę naudą.
„Jis neatnešė labai konkrečiai apčiuopiamos naudos iki šiol, bet tai nereiškia, kad jis neatnešė politinės, diplomatinės ir kitų naudų, kurias galbūt sunku šiame etape išmatuoti doleriais ar eurais, bet kurios turi didžiulės įtakos regiono saugumui, mūsų šalies ateičiai“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Politika, kuri yra grįsta priklausomybių nuo autokratijų nutraukimu, ji be abejo yra racionali. Ji galbūt tą sekundę, tą minutę ar tą savaitę neduoda naudos, tačiau kaip labai skaudžiai visa Europos Sąjunga pasimokė – priklausomybės nuo Rusijos energetikos srityje yra labai brangios. Ir ta linija, kurios dešimtmečiais buvo laikomasi, kad jei mes turėsime ir plėtosime santykius ekonomikos srityje, tai nesulauksime į mus nukreiptų šautuvų ir ginklų – ji žlugo“, – taip pat akcentavo politikė.
Seimo pirmininkė pabrėžia, kad buvimas priklausomais nuo autokratijų yra labai pavojingas kelias, kuriuo nereikėtų eiti.
„Tai aš sakyčiau, kad Lietuva šioje vietoje parodė savo išskirtinį toliaregiškumą dar nuo „Independence“ laikų ir dabar mūsų balsas, matyt, iš dalies ir dėl to yra pakankamai garsiai girdimas ir jo klausomasi tiek Europos Sąjungoje, tiek ir su mūsų sąjungininkais už Atlanto. Tai, manau, kad dabar jau nebekyla klausimų, kad buvimas priklausomais nuo autokratijų – ar tai būtų Rusija, ar tai būtų Kinija – yra labai pavojingas kelias, kuriuo nederėtų eiti. Tai tame kontekste aš ir vertinčiau mūsų sprendimus“, – sakė ji.
Parlamento vadovė viliasi, kad santykiai su Taivanu plėtosis ir toliau. Tačiau politikė pripažįsta, kad tai, ar Lietuva taps sėkmės istorija ir atviru pavyzdžiu kitoms valstybėms, klausimas išlieka atviras.
„Kitas dalykas, kad vėlgi, mūsų santykiai su Taivanu yra plėtojami, tai yra procesas, kuris vyksta, ir aš tikiu ir manau, kad yra ne vienas signalas, kad jie vyks ir toliau. Kiek Lietuva taps sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitoms ES valstybėms, vis dar yra atviras klausimas. Šiandieną mūsų pavyzdžiu išeiti iš 17+1 formato su Kinija jau pasiekė ir Latvija, ir Latvija, tai dabar šis formatas yra 14+1. Tai, matyt, ir parodo, kad Lietuva yra jau nebe tik viena, o pirma“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš sakyčiau, kad mūsų drąsa ir ryžtas priimti kai kuriuos sprendimus, jie yra svarbūs. Ir dabar, kai Rusija labai atvirai konfrontuoja su visais Vakarais, kai atvirai kalba apie karą prieš kolektyvinius Vakarus, – ne laikas atidėlioti svarbius sprendimus, kuriuos mes matome kaip prasmingus“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad, Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
etaplius TV
0
