Nuomonė | 5 MIN.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad prezidento Gitano Nausėdos pasisakymai apie žmogaus teises sukuria dirbtinę situaciją, kai vienos visuomenės grupės problemos yra supriešinamos su kitų žmonių bėdomis. Parlamento vadovė mano, kad tokių situacijų derėtų vengti, mat, pažymėjo ji, institucijos ir politikai privalo spręsti visus su žmogaus teisių aktualijomis susijusius klausimus, nemėginant „išplauti vienos grupės problemų“.
Antradienį po susitikimo su Seimo valdyba prezidentas G. Nausėda teigė, kad žmogaus teises supranta plačiai – jo manymu, tai aprėpia ne tik seksualinės orientacijos mažumų, bet ir senjorų, šeimų, žmonių su negalia klausimus.
Plataus požiūrio žmogaus teisių klausimais laikosi ir V.
Čmilytė-Nielsen. Tačiau klausiama, ar prezidentas šiuo atveju gretina palyginamus dalykus, politikė pastebėjo, kad G. Nausėdos pasvarstymai sukuria tam tikrą priešpriešą.
„Manau, kad toks (...) prieš pastatymas vienų grupių problemų – rimtų problemų, kurias reikia spręsti – prieš kitų grupių problemas sukuria visiškai dirbtinę situaciją. Niekas juk nesako, kad padėdami, tarkime, šeimoms, vienišoms mamoms, kurios augina vaikus, arba moterims, kurios patiria smurtą, negalime tuo pačiu metu spręsti žmonių, kurie gyvena nesusituokę, bet įsipareigoja vienas kitam, klausimų“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš manau, kad spręsdami vienus klausimus lygiai taip pat, paraleliai galime spręsti ir kitus“, – patikino ji.
Liberalė priminė, kad šioje Seimo kadencijoje parlamentas jau priėmė eilę sėkmingų ir svarbių sprendimų, susijusių su neįgaliųjų bei vaikus auginančių šeimų padėtimi.
„Reikėtų neužmiršti kad per šią kadenciją, per šiuos pastaruosius metus yra kaip niekad daug padaryta ir negalią turinčių žmonių didesniam saugumui, ir šeimoms, auginančioms vaikus. (...) Tokių ne tik bandymų, bet ir sėkmingų iniciatyvų buvo daug – jų dar ir bus“, – žadėjo politikė.
Todėl apibendrindama V. Čmilytė pakartojo, kad šalies institucijos turi skirti pakankamai dėmesio visoms socialinėms ir žmogaus teisių aktualijoms – nemėginant „išplauti vienos grupės problemą“.
„Vėlgi, įtampos tarp skirtingų temų nematau. Aš matau, kad mes turime skirti dėmesio viskam. Ir tikrai nereikia mėginti išplauti vienos grupės problemą. Kaip pastebėjome, net pačių didžiausių politikos lyderių kalboje pasitaiko vandenėlio“, – sakė politikė, veikiausiai referuodama į pastarąją savaitę diskusijas įžiebusį prezidento G. Nausėdos pasisakymą.
Kaip skelbta anksčiau, po susitikimo su Seimo valdyba prezidentas pažymėjo, kad įstatymais reglamentuojant tos pačios lyties asmenų santykius svarbu išsaugoti Konstitucijos turinį ir dvasią.
„Jau ne kartą esu tai sakęs – man svarbu, kad išsaugotas būtų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. turinys ir dvasia. (...) Jo (straipsnio – ELTA) turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – aiškino šalies vadovas.
Viliasi, kad prezidentas pasirašytų Civilinės sąjungos įstatymą
V. Čmilytė-Nielsen šią savaitę pripažino, kad prezidento nuomonė dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto nėra aiški. Interviu metu klausiama, ar supranta, kodėl G. Nausėda laikosi tokios pozicijos, Seimo pirmininkė svarstė, jog tai – strateginis sprendimas.
„Būsiu atvira – Civilinės sąjungos įstatymas yra klausimas, kuris yra aktualesnis mažesnėms visuomenės grupėms. Jis nėra toks populiarus. Ir, matyt, šioje vietoje prezidentas žvelgia ir į tą populiarumo klausimą – aš taip traktuočiau jo neapibrėžtą poziciją. Tokį, galima sakyti, strateginį neapibrėžtumą“, – svarstė ji.
Jos manymu, aiškus ir konkretus G. Nausėdos žodis šiuo klausimu galėtų pakeisti ir dalies opozicijoje dirbančių parlamentarų požiūrį į civilinę sąjungą.
„Man susidaro įspūdis, kad ypač opozicijos politikai labai įdėmiai klauso prezidento žodžių, prezidento kritikos, (...) ir nuo jos atsispiria, priimdami savo sprendimus. Be jokios abejonės, aiški prezidento pozicija svarbiais klausimais ar tokiais, dėl kurių, tarkime, pasiskirsto balsai 50:50 – ji yra svarbi“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Ir nepaisant to, kad Prezidentūros požiūris išlieka paslaptyje, V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad Seimui priėmus Civilinės sąjungos įstatymą G. Nausėda jį pasirašytų.
„Norisi tikėti ir aš tikiu – jeigu Seimas ras savyje jėgų priimti Civilinės sąjungos įstatymą, tuomet ir prezidentas ras savyje jėgų jį pasirašyti“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
etaplius TV
0
