V. Blinkevičiūtė palaiko interpeliaciją G. Landsbergiui: negali vėl viskas kaip nuo žąsies vanduo nubėgti

„Tiesą pasakius, iš tikrųjų atėjo laikas. Kaip jau bebūtų, aš suprantu, kad Gabrielius yra partijos pirmininkas ir suprantu, kad dauguma susitelks ir galbūt neįvyks ta interpeliacija, bet klausimas ne tame. Tiesiog jis, kaip užsienio reikalų vadovas, diplomatijos vadovas turi atsakyti į visus iškilusius klausimus. Interpeliacija tam ir yra, kad tie pateikti klausimai ir atsakymai būtų“, – „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratų lyderė akcentuoja, kad tai ne pirma užsienio reikalų ministro klaida, pasak jos, atsakymų taip niekada ir nebuvo sulaukta, taip pat ir dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą skandalo.

„Negali vėl kaip nuo žąsies vanduo nubėgti taip, kaip buvo po kalio trąšų tranzito. Prisimenate, kaip visi aiškino irgi, kad čia nežinome, kaip bus, bet aiškinsimės. Tarytum ta diena neturėjo išaušti niekada, o keturių mėnesių laikotarpio nebuvo“, – sakė ji.

V. Blinkevičiūtė taip pat pažymi, kad ta pati situacija buvo ir dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymo.

„Su niekuo nesikalbant, nevertinant pasekmių Lietuvos žmonėms ir Lietuvai priimami tam tikri sprendimai. Kodėl tas vyksta? Ar yra galvojama su arogancija, kad aš čia viską išmanau ir nė vieno protingesnio už mane čia nėra? Taip negali būti“, – piktinosi LSDP pirmininkė.

„Darbas visą laiką yra tam tikras kolektyvinis, tu turi pasitarti su tam tikromis institucijomis, gerai pamąstyti, pasverti visus už ir prieš ir tada priimti sprendimus. Čia yra kažkokia nebranda. Nu negali taip būti tokiu sudėtingu laikotarpiu, tiek pridaryti klaidų“, – pridūrė ji.

Socialdemokratų lyderės teigimu, panašu, kad ir šioje situacijoje eilinį kartą už G. Landsbergio klaidas atsakomybę priima premjerė Ingrida Šimonytė.

„Tada jau atsakomybę prisiėmė, kaip supratau, premjerė I. Šimonytė už padarytas klaidas, dabar vėl žiūriu, kad ji viena prakaituoja ir atsakinėja, vakar jau matau, kad ir iš veido išėjusi dėl to. Bet va nematau diplomatijos vadovo, užsienio reikalų ministro“, – atkreipė dėmesį V. Blinkevičiūtė.

Viešojoje erdvėje G. Landsbergis buvo sukritikuotas, nes išėjo atostogų Lietuvoje tvyrant įtampai dėl Kaliningrado tranzito. Liepos pradžioje atostogų išėjo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, o nuo rugpjūčio 1 d. atostogas yra suplanavęs ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas

Reaguodama į ministrų atostogas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Asta Kubilienė registravo Vyriausybės įstatymo pataisą, kuria siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nariams nebūtų suteikiamos kasmetinės atostogos, jeigu valstybėje yra paskelbta karo arba nepaprastoji padėtis.

Nors, V. Blinkevičiūtės teigimu, opozicijos iniciatyva ministrams drausti nepaprastosios padėties metu atostogauti būtų lazdos perlenkimas, vis tik, socialdemokratė kritikos G. Landsbergiui negaili. Tai, kad ministras, anot jos, „priviręs košės“, išėjo atostogauti, yra nedovanotina.

„Aš tokios iniciatyvos tikrai nepalaikyčiau dėl draudimo atostogauti nepaprastos padėties metu. Aš pati ilgą laiką dirbau ministre ir kiekvieną kartą tu žinai esamą situaciją, pats kaip ministras padėjęs ranką ant Konstitucijos prisiekei dirbti atsakingai savo darbą vardan Lietuvos žmonių, tai bet kokiu atveju tu pats matai ir žiūri, ar gali tuo metu atostogauti, ar negali“, – komentavo V. Blinkevičiūtė.

„O dėl to, kad ministras Landsbergis tokiu laikotarpiu, tiek priviręs košės išėjo atostogų – tikrai nedovanotina. Kažkoks nesusipratimas, tikrai taip negali būti. Bet tikrai vien dėl to, kad jis taip padarė, priimti kažkokius įstatymus, tai jau būtų lazdos perlenkimas, nes kiekvienas pats turi suvokti, o jei nesuvokia, tai ką padarysi, tada galbūt iš tikrųjų ta kėdė yra per sudėtinga ir ta pozicija yra skirta ne tau“, – pridūrė ji.

Trečiadienį Europos Komisija pateikė naujas gaires, leidžiančias Rusijai į Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenti ES sankcionuotas prekes. Kitą dieną po šio paviešinto sprendimo spaudos konferenciją surengė premjerė. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą. Premjerė pažymėjo, kad daug diskusijų sukėlęs EK išaiškinimas dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes. Premjerė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė nėra atsakinga už sprendimą, kuri priėmė EK. Galiausiai premjerė nesutiko su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais.

Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.

„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.

Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.