V. Bakas: nepaisant KT sprendimo, VSD pranešėjo komisijos išvados išlieka reikšmingos

Nepaisant penktadienį priimto Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijai tirti sudarytos laikinosios Seimo komisijos išvados yra reikšmingos, sako tuomet pastarajai vadovavęs buvęs parlamentaras Vytautas Bakas.

„Nepaisant teismo sprendimo, komisijos išvados išlieka reikšmingos. Jos kelia svarbius klausimus dėl to, kaip 2018–2019 metais galėjo būti renkama informacija apie prezidento rinkimų kandidatus, kokią įtaką darė baltarusiškomis trąšomis prekiaujantis asmenys kandidatui ir prezidentui, ar žvalgybos institucijų veiksmai buvo tinkamai kontroliuojami, ir ar valstybė užtikrino pranešėjo apsaugą“, – penktadienį feisbuke vardijo V. Bakas.

„Tai liečia ne tik vieną konkretų atvejį, bet ir platesnę sisteminę problemą – institucijų atsakomybę, valdžių balansą bei piliečių pasitikėjimą demokratija“, – pabrėžė jis.

Tiesa, KT suabejojus dėl komisijos pirmininko V. Bako, kuris 2019 metų prezidento rinkimų metu vadovavo tuomečio kandidato Sauliaus Skvernelio štabui, objektyvumo, buvęs Seimo narys kelia klausimą ir dėl paties teismo nešališkumo.

„Šis sprendimas kelia platesnį, konstituciškai itin reikšmingą klausimą: ar pats Konstitucinis Teismas tinkamai įvertino savo sudėties nešališkumo riziką, ypač turint omenyje, kad du šį nutarimą pasirašę teisėjai buvo paskirti prezidento, kurio veiksmai be kita ko buvo tyrimo objektas?“, – retoriškai klausė V. Bakas, įvardindamas, kad kalba eina apie KT tesėjus Gintarą Godą ir Giedrę Lastauskienę.

„Lietuvos Konstitucinis Teismas, kaip galutinė teisminė instancija konstitucingumo klausimais, turi ne tik laikytis nešališkumo principo, bet ir jį aiškiai demonstruoti“, – pridūrė jis. 

Be to, buvusio laikinosios komisijos vadovo teigimu, toks KT sprendimas, kuriuo, anot jo, ribojama Seimo tyrimo galia, gali turėti ilgalaikių pasekmių.

„Praktikoje susiformavo pavojinga situacija: valstybės pareigūnai gali neliudyti Seimui, neteikti dokumentų ar net elgtis selektyviai su informacija. Tokia padėtis silpnina ne tik parlamentinę kontrolę, bet ir pačią demokratijos kokybę“, – akcentavo V. Bakas. 

„Jeigu siekiame vakarietiškų standartų, turime ne mažinti Seimo kontrolės galią, o priešingai – įtvirtinti parlamentinių tyrimų instituciją su realiomis teisėmis, grįstą tarptautine praktika, kad tyrimai būtų visapusiški, objektyvūs ir skaidrūs“, – pridūrė jis. 

Primenama, kad penktadienį KT konstatavo, jog Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti VSD pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Nurodoma, kad, formuodamas komisiją ir jai skirtas užduotis bei patvirtindamas jos išvadas, parlamentas pažeidė iš Konstitucijos kylančius atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.

Seimo nutarimas dėl komisijos sudarymo ir jos išvadų patvirtinimo nustoja galioti.

Praėjusių metų birželį Seimas pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.

Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuomečiam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas metė šešėlį ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. 

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo Tomo Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

KT pripažinus, kad komisijos sudarymą numatantis Seimo nutarimas prieštarauja Konstitucijai, antikonstituciniu pripažintas ir jos išvadas patvirtinantis parlamento nutarimas.