| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Jau antrus metus dėl pandemijos Kėdainių rajone, Užupės kaime sustabdyta itin sena antrosios Velykų dienos ryto prausimosi šaltu vandeniu tradicija. Iki šiol tokia pramoga kaimelyje buvo puoselėjama ne mažiau kaip 70 metų.
Velykos – labai sena šventė. Skirtinguose Lietuvos regionuose ji turėjo gana savitų tradicijų. Nemažai jų nebuvo perduotos iš kartos į kartą ir, deja, nebeišliko iki šių dienų. Vienas iš svarbiausių Kėdainių rajone Velykų antrosios dienos šventimo papročių – kaimo žmonių lankymas ir laistymasis vandeniu – žinomas jau nuo XIX a. pabaigos ir Užupės kaimo žmonių pastangomis išsaugotas.
Antrą Velykų dieną lietuviai nuo seno turėjo paprotį laistyti vandeniu miegančius. Už prausimą šie jiems atsidėkodavo margučiais. Velykų rytmetį švęstu vandeniu būdavo apšlakstomi gyvuliai, nes tikima, kad vanduo suteiks sveikatos, grožio ir apsaugos nuo nelaimių. Ši unikali iki dabartinių dienų Kėdainių rajone išsaugota Velykų prausynių tradicija dabar yra labai retas ir ypatingas reiškinys. Nebesigirdi, kad šis sakralinis veiksmas, kaip paprotys, dar kur nors Lietuvoje būtų išlikęs. Užupėje ritualą sugriovė tik pandemija, tačiau Kėdainių rajono savivaldybė planuoja šią tradiciją teikti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui.
Anksti ryte prausia šaltu vandeniu
Antrą Velykų dieną du tradicijos puoselėtojai, šio kaimo gyventojai ir abu muzikantai Algirdas Berankis ir Stasys Jasiukas su savo vaikais ir anūkais pasiėmę muzikos instrumentus, ąsotį ar kibirą vandens bei lininį rankšluostį, daug metų lankydavo savo kaimo trobas ir žadindavo kaimynus. Tada juos nuprausdavo ant rankų užpildami vandens ir po to nušluostydami lininiu rankšluosčiu. Už tai mainais gauna margutį ar pyrago gabalėlį ar kitą skanėstą. Dalį surinktų gėrybių vėliau atiduoda daugiavaikėms šeimoms ir sunkiau gyvenantiems. Po partnerio mirties jau kelis metus tradiciją palaikė tik vienas Algirdas Bernakis. Nors jis ne visai vienas – iki pandemijos jam talkino sūnūs ir marčios bei anūkai. Kadaise jis pats su savo tėvu pradėjo eiti per sodybas savo gimtajame Užupės kaime, būdamas vos dešimties.
Ruošiasi iš vakaro – ryte eina muzikuodami
Pasiruošti procesui tenka dar Velykų sekmadienio vakarą, nes keltis reikia labai anksti, kaip sako, su pirmaisiais gaidžiais, nes užėjęs pas kaimynus į trobą turi juos rasti dar miegančius. Yra tekę keltis ir 3 valandą ryto. Daugybę metų šią tradiciją net ir per sovietmetį saugoję kaimo vyrai su broliais, vaikais ir anūkais kelionės pradžiai pasirinkdavo kaimo gale esančią sodybą. Nuo jos ir pradėdavo. Užsukę žmones žadina, kelia ir atlieka savo ritualą. Tačiau kai kuriose trobose žmonės jau laukia prausėjų ir patys taikosi su puodeliu vandens atėjusius aplieti. Nors pagal specialybę Algis yra vairuotojas, bet puikiai groja akordeonu, Stasys pūsdavo dūdą ir barškindavo tamburinu. Nuprausus juk reikia šeimą pasveikinti, dainą užtraukti, su šventėmis pasveikinti.
Skruostus prausia burokiniu muilu
Kėdainių krašto etnografijos puoselėtoja Regina Lukminienė, ypač besidžiaugianti šia unikalia, o svarbiausia − išsaugota tradicija, pirmą kartą ją užfiksavo 1995 metais. Etnografė primena, kad žmonės nuoširdžiai tikėjo šia apeiga. Jie manė, kad tai suteikia sveikatos, apsaugo nuo ligų bei užtikrina gerą derlių.
Seniau kaime prausėjai naudodavo ir „muilą“. Tai būdavo iš pašarinio buroko išpjautas lyg ir muilo formos gabaliukas. Prausėjai prigalvodavo gudrybių, kad linksma būtų. Nepastebėti brūkšteldavo šeimininkei per veidą su raudonu buroku, o tada ją, aišku, reikia nuprausti nuo to raudonumo su sauja vandens, paskui burokiniu muilu, tada rankšluosčiu nušluostyti.
Beria palinkėjimus
Prausikai palinki laimės, sėkmės, sveikatos, kad geras užaugtų derlius laukuose, kad pilni aruodai visad būtų visokių gėrybių. Jeigu tavęs neaplankė prausikai, tai ir sėkmė aplenks − tiki kaimo žmonės.
Yra ir tokių namų šeimų, kurios ir neįsileidžia. Tiems pajuokaujant duris užremia arba kulbę (kaladę) uždeda, kad sunkiau būtų išeiti. Ar į langus pabarškina.
Kėdainių krašte išlaikyta tradicija skaičiuoja ne mažiau kaip 100 metų. Dabar prie užupiečių prisijungia Kėdainių kultūros centro Surviliškio kultūros centro darbuotojai. Jie kaimo gyventojams vakare rengia jaukų ir smagų pasibuvimą.
Užupės kaime, Surviliškio seniūnijoje, Kėdainių rajone šiuo metu gyvena 66 žmonės.
Kėdainių kultūros centro paruošta edukacija https://youtu.be/Bn0SHgaTsBE
0 0 0 0 0 0 0 0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 8 0 2 0 0 0 0 5 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
