Užsienyje – ne tik koronaviruso, bet ir kitų ligų pavojai

Koronaviruso grėsmės akivaizdoje sveikatos priežiūros specialistai ragina keliautojus nepamiršti ir kitų ligų pavojaus užsienio šalyse. Populiarėjant turistų maršrutams į Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalis bei Artimuosius Rytus, medikai pastebi, kad iš tokių kelionių Lietuvos gyventojai neretai grįžta užsikrėtę keliautojų diarėja bei kitomis ligomis, nuo kurių dažniausiai galima apsisaugoti skiepais bei kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis.

Stebint nuolatinį tarptautinių kelionių skaičiaus didėjimą prognozuojama, kad 2030-aisiais metinis tarptautinių keliautojų skaičius pasieks 1,8 mlrd. Didėjant tarptautinių kelionių mastams, auga ir sergamumas tam tikromis ligomis. „Affidea“ šeimos gydytojos Danos Sabinos Stoškutės teigimu, dažniausiai sveikatos sutrikimai registruojami keliautojams, grįžusiems iš Azijos ir Afrikos teritorijų į pietus nuo Sacharos – atitinkamai 32 proc. ir 25 proc. Tropinė maliarija ir vidurių šiltinė yra ūmios ir potencialiai gyvybei pavojingos ligos, kuriomis dažniausiai susergama po kelionių į tropinio klimato šalis.

„Naujausiais duomenimis, dažniausiai po kelionių svetur Lietuvoje registruojami tymų, virusinio hepatito A, vidurių šiltinės, maliarijos ir Dengė karštligės atvejai“, – sako šeimos gydytoja.

Dažniausiai registruojamos infekcijos

2018 metais Lietuvoje iš viso užregistruota 30tymųatvejų, iš kurių 5 atvejai buvo įvežtiniai: po vieną atvejį iš Juodkalnijos, Lenkijos, Indijos, 2 atvejai iš Ukrainos. Dėl pastarųjų atvejų buvo užregistruoti net du tymų protrūkiai: šeiminis tymų protrūkis Vilniaus mieste, kitas – Visagino mieste, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose. Anot medikės, 2019 metais užregistruota 10 įvežtinių tymų atvejų: po vieną iš Tailando, Rusijos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, 2 atvejai iš Jungtinės Karalystės ir 4 iš Ukrainos.

Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) duomenimis, 2018-aisiais Lietuvoje iš viso užregistruota 115 ūminių ir lėtinių virusinių hepatitų atvejų, iš kurių ūminiai virusiniai hepatitai A, B ir C sudarė 52 proc. Tais pačiais metais užregistruotas tik vienas ūminio hepatito D atvejis, o hepatito E atvejų nebuvo nustatyta.

D. S. Stoškutė atkreipia dėmesį, kad vis daugiau žmonių užsienio šalyse kasmet užsikrečia virusiniu hepatitu A (VHA), tokiu būdu didėja infekcijos plitimo ir protrūkių rizika Lietuvoje. „Nustatyta, kad mūsų šalyje sergamumas VHA periodiškai padidėja kas 5-7 metus. Vis daugiau Lietuvos gyventojų tampa imliais šiai infekcijai, be to, suaugusieji serga žymiai sunkiau nei vaikai. Keliautojai šia liga dažnai užsikrečia besivystančiose šalyse gerdami užkrėstą virusu vandenį. Iš viso 2018 metais buvo užregistruoti 22 VHA atvejai – protrūkių nebuvo. Tarp susirgusiųjų VHA 4 pacientai galimai užsikrėtė po kelionių į Maroką ir Egiptą“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Lietuvoje kasmet diagnozuojami 1-2 susirgimai vidurių šiltinės infekcija, tarp jų ir įvežtiniai atvejai iš endeminių šalių. Anot pašnekovės, kur kas daugiau keliautojų renkasi tolimas, egzotines šalis, kuriose plinta uodų platinamos užkrečiamosios ligos, todėl jos tampa vis pavojingesnėmis. Viena iš jų – maliarija, kuria kasmet suserga daugiau nei 200 mln. pasaulio gyventojų, o iki pusės milijono jų miršta.

„Lietuvoje taip pat kasmet pasitaiko įvežtinės maliarijos atvejų. Priežastis – nereguliariai ar visai nenaudojami vaistai nuo maliarijos, nepakankama apsauga nuo uodų. Per pastarąjį dešimtmetį buvo užregistruota 50 įvežtinės maliarijos atvejų. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė. Daugiausia įvežtinės maliarijos atvejų buvo užregistruota 2013 m. ir 2015 m. – po 8 atvejus. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija – minėtu laikotarpiu buvo užregistruoti 36 jos atvejai. Dauguma keliautojų užsikrėtė lankydamiesi Afrikoje – 44 asmenys, kur kas mažiau užsikrėtusiųjų Azijoje ir Madagaskare“, – aiškina D. S. Stoškutė.

Lankantis tropinio klimato šalyse yra tikimybė užsikrėsti ir kitomis uodų ar moskitų platinamomis ligomis: geltonąja karštlige, Čikungunija karštlige, japoniškuoju encefalitu ir Dengė karštlige.

Medikėsteigimu, 2014-2018 m. Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 27 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai, iš jų daugiausia 2015-aisiais, kuomet buvo užfiksuoti 9 susirgimai. Prieš dvejus metus Lietuvoje užregistruoti 8 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai – visi susirgusieji pasveiko. Keliautojai buvo grįžę iš Tailando, Indijos ir Egipto.

Kaip išvengti susirgimų?

Manantiems, kad nekeliaujant ekstremaliomis sąlygomis ir gyvenant viešbutyje neįmanoma užsikrėsti jokia infekcija, šeimos gydytoja pataria vis tiek laikytis visų įmanomų saugumo priemonių. „Žinoma, didesnė tikimybė užsikrėsti tam tikromis keliautojų ligomis yra džiunglėse bei kaimo vietovėse, kur yra blogos sanitarinės sąlygos, užterštas vanduo ir nesilaikoma mitybos higienos reikalavimų. Tačiau nereikia pamiršti, kad lygiai taip pat pavojai slypi ir miestuose bei viešbučių teritorijose. Todėl nepriklausomai nuo to, ar keliausime džiunglėse, ar atostogausime tik miesto teritorijose, keliaujantiems į endemines šalis iš anksto reikėtų pasirūpinti rekomenduojamais bei tai teritorijai privalomais skiepais“, – įspėja D. S. Stoškutė.

Planuojančius keliauti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai taip pat ragina pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika yra šalyje, į kurią ruošiamasi keliauti, bei rekomenduoja susipažinti su šių ligų pasireiškimo požymiais ir prevencinėmis priemonėmis. Specialistai primena, kad nepaisant to, jog Lietuvoje per pastaruosius septynerius metus nėra registruojami poliomielito, geltonosios karštligės, choleros, difterijos atvejai ar registruojami tik pavieniai vidurių šiltinės atvejai, šios infekcijos vis dar fiksuojamos kitose Europos regiono ar pasaulio šalyse, tad svarbu išlikti budriems ir pasiskiepyti prieš vykstant į tolimas šalis.