Užsienio ekspertai: Baltijos šalys turi apsispręsti, kaip toliau kovos su COVID-19 virusu

Pasaulyje bene visos valstybės pasirinko skirtingus kelius, kaip valdyti COVID-19, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2, pandemiją. Vienos užsidarė atvykėliams ir ribojo judėjimą šalies viduje, kitos netaikė griežtų priemonių, trečios, vos atsiradus galimybei, suskubo visuotinai skiepyti gyventojus. Šiais metais tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ pandemijos valdymo praktikos skirtingose šalyse bus viena svarbiausių tarptautinės konferencijos temų.

Rugsėjo 23 d. tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ kviečia į diskusiją „COVID-19: skirtingų valstybių atvejų analizė“, kurioje dalyvaus ekspertai iš Naujosios Zelandijos, Izraelio ir Lietuvos. Diskusiją ves profesorė Ligita Jančorienė iš Vilniaus universiteto.

Naujoji Zelandija nuo pat pandemijos pradžios pasirinko viruso sunaikinimo strategiją, kai griežti apribojimai taikomi vos prasidėjus viruso protrūkiui. Tokios pačios krypties laikosi dauguma Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių, iš viso apie 20 proc. pasaulio gyventojų.

Naujoji Zelandija iki šiol riboja atvykėlių iš kitų šalių srautą, jiems taikomos griežtos karantino ir testavimo taisyklės. Be to, visi, kurie junta peršalimo simptomus, tuoj pat testuojami, kruopščiai atsekami kiekvieno užsikrėtusiojo kontaktai, taikoma saviizoliacija. Testavimo tempas išliko spartus net ir nesant dideliam susirgimų skaičiui. Skaičiuojama, kad tokia strategija išsaugojo 7-8 tūkst. Naujosios Zelandijos gyventojų gyvybių.

Vis dėlto Naujosios Zelandijos eliminavimo strategijos iniciatorius, Sveikatos apsaugos ministerijos COVID-19 techninės patariamosios grupės narys ir Otago universiteto profesorius Michaelis Bakeris pripažįsta, kad ateitį gaubia nežinomybė.

„Nauja viruso atmaina gali sugriauti visą imunizaciją. Vyksta lenktynės tarp viruso evoliucijos ir mūsų mokslo sugebėjimo kurti inovacijas. Laikau, kad viruso virsmas į endemišką infekciją yra neišvengiamas, todėl svarbu paskiepyti kuo didesnę dalį žmonių. Pasaulis susiduria su iššūkiu, kad dalis valstybių vis dar neturi vakcinų, vyrauja didžiulė nelygybė ir bėgant laikui ši problema tik aštrės. Negalime pasakyti, ar jau esame pusiaukelėje valdydami šią grėsmę, bet esu optimistas ir net dabartinėje situacijoje įžvelgiu teigiamų poslinkių“, – sako prof. M. Bakeris iš Naujosios Zelandijos.

Tuo tarpu Izraelis patyrė jau keturis COVID-19 protrūkius. Juos šalis valdo remdamasi išsamiais pacientų duomenimis, proaktyvia komunikacija ir sparčia vakcinacija.

„Per pirmąją bangą turėjome labai mažai duomenų, tačiau, remdamiesi buvusių infekcijų duomenimis, išskyrėme kelias rizikos grupes. Tiems, kas atsidūrė aukščiausioje rizikos grupėje, skambinome ir sakėme: apie šią infekciją turime labai mažai žinių, tad saugokitės“, – pasakoja Izraelio vyriausybės patariamosios COVID-19 pandemijos valdymo grupės pirmininkas ir „Clalit“ tyrimų instituto inovacijų vadovas prof. Ranas Baliceris. Anot jo, ši strategija pasiteisino ir prisidėjo prie to, kad per pirmas dvi bangas mirtingumas nuo koronaviruso Izraelyje buvo vienas mažiausių pasaulyje.

Šalies gyventojus Izraelis pradėjo skiepyti dar 2020 metų pabaigoje, per trečiąją pandemijos bangą. Tuo pačiu sprendimas nutraukti visuotinį karantiną šio protrūkio metu buvo priimtas atlikus vieną pirmųjų pasaulyje vakcinos efektyvumo tyrimų, kuris parodė, kad 94 proc. atvejų „Pfizer-BioNTech“ vakcina yra veiksminga ir 92 proc. atvejų ji apsaugo nuo sunkesnių ligos atvejų.

„Baltijos šalys, kaip ir kitos pasaulio šalys, turi suprasti, kad šis virusas yra sunkiai įveikiamas, greitai adaptuojasi, o delta atmaina – labai užkrečiama. Tad kiekviena šalis turėtų peržiūrėti savo taktiką ir nuspręsti, kokie bus jos žingsniai toliau kovojant su COVID-19 virusu“, – sako R. Baliceris.

Anot jo, šiuo metu svarbiausia kuo greičiau paskiepyti kuo didesnį skaičių pasaulio gyventojų ir tikėtis, kad kažkuriuo metu susidarys visuotinis imunitetas. „Virusas liks, tiesiog natūraliai būsime atsparesni. Tuomet ši pandemija virs endemija, taip, kaip 1918 m. baisusis ispaniškas gripas, kuris užklumpa mus kiekvieną šaltąjį sezoną, bet jį išgyvename“, – sako profesorius iš Izraelio.  

„COVID-19 pandemija padarė labai reikšmingą įtaką visuomenės sveikatai, tad net ir pasiekę visuotinę vakcinaciją, dar ilgai turėsime naikinti šios pandemijos paliktus neigiamus pėdsakus visoje sveikatos apsaugos sistemoje ir taip pat žmonių psichinei sveikatai“, – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ šiemet vyks virtualiai rugsėjo 20-24 d. Renginį organizuojanti verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ planuoja, kad forumo konferencijoje rugsėjo 22-23 d. dalyvaus per 50 pasaulinio lygio pranešėjų, kurie pristatys gyvybės mokslų naujoves ir diskutuos COVID-19 pandemijos, genų redagavimo, vaistų kūrimo, skaitmeninės sveikatos, medicinos technologijų, personalizuotos medicinos ir mikrobiomos temomis.

„Life Sciences Baltics“ vyks jau penktą kartą. Iki šiol didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų renginys vykdavo Vilniuje, jame dalyvaudavo apie 1,5 tūkst. gyvybės mokslų ekspertų, mokslininkų, inovatorių ir politikos formuotojų. Renginys susideda iš tarptautinės mokslinės konferencijos, verslo susitikimų, parodos, mokslinių plakatų sesijos ir programos startuoliams.

„Life Sciences Baltics“ finansuojamas Europos Sąjungos Socialinio fondo lėšomis.

ELTA