Užkritę akių vokai kankina tiek moteris, tiek vyrus: paaiškino, kam rekomenduojama ryžtis operacijai

Užkritę akių vokai nėra tik estetinė problema – tai regėjimui trukdanti būklė, kuria skundžiasi net apie 12 proc. suaugusių žmonių visame pasaulyje. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ plastikos chirurgė Raminta Česnaitienė įvardija, kad akių vokų odos perteklių gali lemti senėjimas, svorio pokyčiai, neurologiniai sutrikimai ir daugybė kitų, kartais neišvengiamų, aspektų. Tačiau pažengusi medicina gali pasiūlyti ne vieną būdą šiai problemai išspręsti.

Akių vokų plastika – dažniausia operacija pasaulyje

Žmogui senstant, oda praranda elastingumą, o raumenys pamažu pradeda stokoti ištvermės, išsitempia. R. Česnaitienė aiškina, kad panašiai įvyksta ir su akių vokais, kai už voko pakėlimą atsakingas raumuo silpsta, išsitempia ir pradeda kartu su oda tarsi kristi ant vienos ar abejų akių. Tačiau tai dar nebūtinai gali kliudyti regėjimui – šalia šios būklės neretai atsiranda ir neurologinių susirgimų, kurie pažeidžia nervinį tinklą ar raumens audinį.

„Dažniausia pasaulyje plastikos operacija yra būtent akių vokų plastinė operacija. Tai – chirurginė procedūra, skirta pagerinti estetinį vokų vaizdą arba išspręsti su tuo susijusias funkcines problemas. Gali būti atliekama viršutinių, apatinių arba abiejų vokų plastika. Nors daugelis galvoja, kad šiai operacijai dažniausiai ryžtasi moterys, svarbu nesuklysti – užkritę akių vokai trikdo kasdienybę ir vyrams. Jie taip pat kreipiasi į gydytojus“, – pasakoja plastikos chirurgė.

Pasak jos, operaciją rekomenduojama atlikti tiems pacientams, kurie ne tik yra nepatenkinti viršutinių vokų odos pertekliumi, tačiau skundžiasi ir suprastėjusių regėjimu dėl trukdomo matymo lauko: akys stengiasi kompensuoti sunkiai matomo vaizdo dalį, tad dirba stipriau, įsitempia, vėliau pradeda ašaroti, atsiranda rūkas. Vokai užkrenta iš akies viršaus, taip pat nukara po akimis, atsiranda maišeliai. Pagrindiniai operacijos privalumai yra ne tik jaunatviškesnė išvaizda, bet ir pagerėjęs regėjimas.

Kas vyksta chirurgo kabinete?

„Visų pirma, apsilankius pacientui, išsiaiškiname, kokia yra bendra jo būklė ir kas galėjo paskatinti poreikį pakoreguoti akių vokus. Tai gali būti persirgtos ligos, alergijos, buvusios operacijos, medikamentų vartojimas, žalingi įpročiai. Tada įvertinama individuali kiekvieno paciento situacija, atsižvelgiant į anatominius ypatumus bei vyraujančią patologiją. Aptariamos operacinio gydymo galimybės, laukiami rezultatai, pooperacinis laikotarpis bei galimos komplikacijos“, – kalba R. Česnaitienė.

Anot jos, labai svarbu, kad pacientai turėtų kuo mažiau rizikos veiksnių, kurie galėtų apsunkinti pooperacinį laikotarpį, bei atitinkamus lūkesčius pačiam operacijos rezultatui. Medikė pabrėžia, kad tai nėra lengva operacija, kadangi dirbama ties vienu svarbiausių žmogaus organų – akimis. Kuo pacientas jaunesnis, tuo didesnė gražesnio randų užgijimo tikimybė, apmąstyti reikia ne tik tai – į įprastą kasdienybę pacientai gali grįžti tik savaitės ar dvejų laikotarpyje.

Alternatyva operacijai

„Antėja“ plastikos chirurgė atkreipia dėmesį, kad bijantiems gultis ant operacinio stalo, taip pat egzistuoja kitų galimybių išspręsti užkritusių akių vokų problemas. Vienas dažniausiai pasirenkamų alternatyvių variantų yra specialios botulino toksino injekcijos. Jos rekomenduojamos tiems, kas nori labiau atverti akies plotą, nenori turėti net ir minimalių randų ar kęsti pooperacinio laikotarpio.

„Šis variantas dažnai būna draugiškesnis kišenei, jei domimasi akių vokų pakėlimo procedūromis dar prieš apie reikalingą operaciją paskiriant gydytojui oftalmologui. Tačiau labai svarbu šią procedūrą atlikti pas patyrusius specialistus, kurie apžvelgs visas galimas alternatyvas ir konsultacijos metu padės nuspręsti, ar ši procedūra išties yra reikalinga.

Dažnu atveju, kai vokai yra tik dalinai užkritę ir žmogaus regėjimas dar nėra trukdomas, būtent ši procedūra ir rekomenduojama. Operacijos variantas pasirenkamas tik tais atvejais, kai pacientas jaučia didelę emocinę naštą ar būklė trukdo normaliam regėjimui, patiriami kiti su tuo susiję sunkumai“, – paaiškina R. Česnaitienė.

Pasak jos, tiek injekcinės, tiek invazinės procedūros turi būti atliekamos profesionalų, prieš tai gerai pasveriant visas rizikas, numatant sveikimo laikotarpį ir, kiek įmanoma, užkertant kelia įvairioms rizikoms bei komplikacijoms.