Užkardant šnipinėjimą parlamentarai siūlo daugiau laisvės žvalgybai, šviesti visuomenę

Seimo nariai mano, kad užkardyti šnipinėjimą galima suteikiant platesnius įgaliojimus žvalgybos institucijoms ir šviečiant visuomenę, o ne ilginant už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimo bausmes.

Taip jie kalbėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui praėjusią savaitę pareiškus, kad už šnipinėjimą kitai valstybei turėtų būti skiriamos griežtesnės bausmės.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas teigė laukiantis pasiūlymų iš VSD ir kitų institucijų, kaip būtų galima keisti bausmes už šnipinėjimą.

„Manau, kad griežtinimas yra būtinas, nes ta aplinka negerėja, mes matome, kas vyksta Ukrainoje, mes jau esame karo stovyje Europoje, tai ta linkme turi evoliucionuoti ir mūsų teisinė sistema“, – sakė G. Jeglinskas.

Visgi jis nemano, kad būtent laisvės atėmimo bausmių už šnipinėjimą ilginimas padėtų užkardyti šnipinėjimą prieš valstybę. G. Jeglinsko teigimu, institucijos galėtų turėti mažiau apribojimų, kad galėtų vykdyti kontržvalgybinę veiklą.

„Čia keturi, penkiolika ar dvidešimt metų (kalėjimo – BNS) turbūt nėra pagrindinis atgrasytojas tų žmonių, kad jie nešnipinėtų, bendrai turime kalbėti apie žvalgybos institucijų pareigūnų teisių praplėtimą, gebėjimą užkardyti tokią veiklą, pagaunant juos naudojant technologijas ar vykdant kažkokius operacinius veiksmus“, – dėstė NSGK vadovas.

„Įgalinkime mūsų institucijas, kad jos galėtų laisviau elgtis, kad nebūtų kažkokių teisinių prisikabinėjimų, eikime prie jėgų sąrangos, kur jaustumėmės saugesni“, – sakė jis.

Tuo metu praėjusią kadenciją komitetui vadovavęs konservatorius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigia, kad reikia didesnį dėmesį skirti visuomenės švietimui.

„Aš manyčiau, kad reikėtų imtis daugiau prevencinių veiksmų užkardant, daugiau paaiškinti žmonėms, kad ir visuomenė įsitrauktų, neužkibtų ant Rusijos žvalgybos verbavimo kabliuko“, – sakė parlamentaras.

„Žmonės per naivumą užkimba, paima lengvus pinigus, juos duoda lyg už nieką, o tada prašoma imtis veiksmų ir kelio trauktis nebėra, uodega jau įmerkta“, – teigė jis.

Anot A. Pociaus, žmones šviesti būtų galima vykdant viešinimo kampaniją, kuria būtų pabrėžiama ir „mūsų regiono trapi situacija“.

Tačiau buvęs kariuomenės vadas taip pat nemano, kad įkalinimo bausmių ilginimas būtų efektyvi priemonė užkardant šnipinėjimą.

„Nežinau, ar tas pailginimas atgrasys, manyčiau, reikėtų kitokių sankcijų pagalvoti, ką sustiprinti, reikia svarstyti, reikia diskusijos. Vienų, dvejų ar penkerių pridėjimas, abejoju, ar bus ta atgrasanti priemonė“, – kalbėjo A. Pocius.

LRT radijui D. Jauniškis praėjusią savaitę teigė manantis, kad Lietuvos įstatymai šnipų atžvilgiu yra „per švelnūs“. Pasak jo, pavyzdžiui, Rusijoje už šnipinėjimą yra skiriama 15–20 metų kalėjimo.

„Pas mus tos bausmės tikrai švelnesnės. Kai situacija yra tokia įtempta ir karšta pasaulyje, mūsų regione, manyčiau, kad mums rimtai reikėtų pagalvoti apie griežtesnes bausmes šnipams“, – teigė VSD vadovas.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato, kad už šnipinėjimą teismas gali skirti laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki penkiolikos metų.

Šią savaitę Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti šnipinėjimu Rusijai kaltinamo Eduardo Manovo baudžiamąją bylą.

D. Jauniškis yra sakęs, kad E. Manovas vaidina esąs aklas, turintis kitų sveikatos problemų ir tuo grindžia prašymą teismui skirti švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas.

Vyras buvo sulaikytas pernai sausį, tuomet pas jį rastos šnipinėjimui naudotos priemonės. Prokuratūros duomenimis, kaltinamasis nuo 2018-ųjų galėjo veikti Rusijos karinės žvalgybos GRU užsakymu ir perduoti jai jautrią, bet ne slaptą informaciją apie Lietuvą.