Užimtumo tarnyba: Šiaulių regione įmonių veiklas trikdo kvalifikuotų darbuotojų stygius

Odos, chemijos, dviračių ir televizorių gamybos pramone garsėjęs Šiaulių regionas dabar užleido vietą paslaugų sektoriui, kuris apima 56 proc. ūkio veiklų. Žemės ūkio sektoriuje dirba 15 proc., pramonės – 11 proc., statybos – 9 proc. įmonių.

Pastaraisiais metais labiausiai augo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, statybos, profesine, moksline ir technine, apdirbamosios gamybos veikla užsiimančių ūkio subjektų skaičius.

„Nors dalis garsių gamyklų veiklos nebevykdo, tačiau regione atsiranda naujų investuotojų, ypač svarbu, kad jie veiklą vykdo mažesniuose rajonuose. Akmenės rajone „VMG grupė“ praėjusiais metais atidarė trečiąją gamyklą. Sėkmingo bendradarbiavimo dėka pavyko patenkinti darbdavio kvalifikuotos darbo jėgos poreikius“, – pabrėžė Šiaulių departamento direktorius Raimondas Šukys.

Kėdainiuose liepą planuojama atidaryti dviračių gamyklą „Pon.Bike“, kurioje dirbs apie 300 darbuotojų. Su įmonės atstovais nuosekliai bendradarbiaujama, jos veikla ir įsidarbinimo galimybės pristatomos Užimtumo tarnybos klientams. Raseiniuose veikianti „Danspin“, gaminanti verpalus kilimų pramonei, plečia savo veiklą ir gamybą.

Regione vyrauja mažos arba vidutinio dydžio įmonės – net 71 proc. labai mažos, kur dirba iki keturių darbuotojų. Tačiau veikia 10 įmonių, kuriuose darbuotojų skaičius siekia tūkstantį ir daugiau. Dauguma jų – Šiauliuose (7), Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Telšiuose – po 1.

Žemės ūkio sektorius daro didelę įtaką Joniškio, Pakruojo, Kelmės, Raseinių, Šiaulių rajono užimtumo ir nedarbo rodikliams – šioms savivaldybėms būdingas darbo rinkos sezoniškumas, kai šaltuoju metų laiku darbo ieškančių asmenų skaičiaus išauga, o laisvų darbo vietų gerokai sumažėja.

Šukio teigimu, kaimiškuose rajonuose, kur mažai verslo, mažiau galimybių ir gyventojams: „Šių savivaldybių klientų struktūroje dominuoja asmenys, neturintys profesinio pasirengimo, vyresnio amžiaus, todėl vien darbo rinkos paslaugų neužtenka, įtraukiame savivaldos ir kitus socialinius partnerius“.

Tokias tendencijas atsveria Šiaulių miestas, kur darbo paklausos ir pasiūlos svyravimai per metus keičiasi mažiausiai. Palyginti su kitais šalies didmiesčiais, čia registruoto nedarbo rodiklis įprastai būna mažiausias.

Kaip pabrėžė R. Šukys, regionui būdinga ypač ryški demografinė kaita ir senstančios visuomenės pasekmės: „Daugiau nei 42 proc. departamento klientų yra vyresni nei 50 metų, kai šalies vidurkis nesiekia 40 proc.“

Darbuotojų poreikis didžiausias yra Šiaulių mieste, kur  registruojama net 41 proc. laisvų darbo vietų, Mažeikių rajone – 10 proc., Kėdainių – 9 proc., Telšių – 8 proc., Radviliškio ir Raseinių –  po 6 proc., Akmenės ir Kelmės – po 5 proc., Joniškio ir Pakruojo –  po 4 proc.

„Mūsų kraštui itin aktualus klausimas – Šiauliuose, Radviliškyje, Mažeikiuose, Kėdainiuose veikiančių didelių logistikos įmonių darbuotojų poreikis. Kasmet jos registruoja daug laisvų darbo vietų. Apskritai regione reikalingi tų pačių profesijų darbuotojai, didelių pokyčių nefiksuojama“, – sakė R. Šukys.

Ikimokyklinio ugdymo ir pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, psichologų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, elektros inžinierių, mechanikos inžinerijos technikų paklausa išlieka viena didžiausių.

Trūksta reklamos ir rinkodaros specialistų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų ir pardavėjų, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų (ypač aktualu Kėdainiams), sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, virėjų, kepėjų ir konditerių, statybininkų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių.

Pernai daugiausiai klientų įdarbino „VMG Lignum construction",  „VMG Akmenės baldai“, AB „Žemaitijos pienas“, „Vikeda“, Lygumų žemės ūkio bendrovė, AB „Pieno žvaigždės“ filialas Mažeikių pieninė. Darbuotojų samda per penkerius metus  buvo didžiausia  „Vikeda" (Kėdainiai), „Grūstė" (Mažeikiai), „Danspin“ (Raseiniai).

Tuo tarpu darbo pasiūloje vis mažiau kvalifikuotų darbuotojų. Pernai tik 17,7 proc. asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą – tai mažiausia šių klientų dalis per pastaruosius penkerius metus Šiaulių regione. Sumažėjo ir profesinį išsilavinimą turinčių – jie sudarė 42,8 proc. Stebimas nekvalifikuotų asmenų skaičiaus augimas – nuo 32,5 proc. 2019 m. iki 38,5 proc. 2023 m., ir šis rodiklis buvo didžiausias per penkerius metus.

Pasak R. Šukio, perkvalifikavimui skiriamas didelis dėmesys, intensyviai konsultuojami neturintys profesijos, todėl įgijusių naujas profesijas skaičius kasmet augo. 2023 m. fiksuotas didžiausias per penkerius metus į paramos mokymuisi priemones nukreiptų asmenų skaičius (daugiau nei 2,2 tūkst.), mažiausiai – 2020 m. (1,4 tūkst.).

Pernai 380 klientų įgijo aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas – dauguma rinkosi IT sritį – programavimo, grafinio ir skaitmeninio dizaino, sistemų kūrimo, duomenų analitiko, e. pardavėjo-konsultanto mokymo programas. Tarp mėgstamų – motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, taip pat ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo.

Kasmetinėje darbdavių apklausoje nuomonę išreiškė 193 Šiaulių apskrities darbdaviai. Šiemet didesnė jų dalis tikisi išlaikyti praėjusių metų situaciją. Du trečdaliai planuoja nekintančias gamybos ir/ar paslaugų apimtis. Geresnių nei praėjusiais metais veiklos apimčių tikisi kas penktas (21 proc.), mažesnes numato kas septintas (13 proc.). Nekintantį darbuotojų skaičių įmonėje planuoja 77 proc., didesnį – 13 proc.,  mažesnį – 10 proc.

Galimus sunkumus dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus numato kas antras Šiaulių apskrities darbdavys, dėl nekvalifikuotų – kas dešimtas. Daugiausiai darbdavių nurodė didėsiantį gamybos darbų meistrų ir brigadininkų, plataus profilio statybininkų, pardavimo atstovų, technologijų ir gamybos inžinierių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų poreikį.