Užimtumo tarnyba: darbo pasiūla regionuose auga, o norinčių dirbti neatsiranda

Lietuvos regionuose sparčiai auganti darbuotojų paklausa, ypač gamybos sektoriuje, keičia nusistovėjusį užimtumo paveikslą. Šiemet laisvų darbo vietų Lietuvoje padaugėjo 7,7 proc., o net penktadalis jų – apdirbamosios gamybos sektoriuje, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Vis dėlto pramonės atstovai teigia, kad rasti tinkamų darbuotojų regionuose tampa vis sudėtingiau.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose darbo vietų yra daugiau nei žmonių, galinčių jas užimti.

„Tai ypač būdinga gamybos, apdirbamosios pramonės, taip pat paslaugų sektoriams. Pavyzdžiui, pernai aštuoniose Lietuvos savivaldybėse laisvų darbo vietų skelbta daugiau nei per metus įregistruota darbo ieškančių žmonių. Tokia situacija užfiksuota Vilniaus mieste, Šiaulių mieste, Palangos, Birštono, Neringos, Trakų rajono, Širvintų rajono ir Marijampolės savivaldybėse“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Pasak jos, pagrindinės priežastys, lemiančios šią tendenciją, yra kelios. 

„Visų pirma, tai demografiniai pokyčiai – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir migracija iš regionų į didmiesčius ar užsienį. Neretai darbuotojams trūksta tam tikrų įgūdžių ir noro mokytis“, – komentuoja M. Jankauskienė. 

Užimto tarnybos atstovė priduria, kad tokia situacija didina konkurenciją tarp darbdavių, esą jie yra priversti imtis aktyvių veiksmų, siekdami pritraukti ir išlaikyti lojalius darbuotojus. 

Aukšto darbo užmokesčio neužtenka

Pasak regione veikiančios bendrovės „VMG Wood Solutions“ vadovo Ramūno Miliausko, pagal šiuolaikines darbo rinkos tendencijas, darbdaviams tenka vis daugiau atsakomybių.

Jo teigimu, darbuotojų pritraukimas, ugdymas ir išlaikymas tampa strateginėmis sritimis, reikalaujančiomis aktyvių ir savalaikių pastangų tvariam įmonės vystymuisi.

„Siekiant užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą, nepakanka pasiūlyti konkurencingą atlyginimą. Didelį dėmesį skiriame vidiniams procesams, karjeros galimybėms įmonės viduje. Taip pat, stiprinime ugdymo kultūrą, rengiame darbuotojų apmokymus – tuo siekiama įgauti daugiau lankstumo prisitraukiant nebūtinai techniškai pasirengusius, tačiau motyvuotus darbuotojus“, – pranešime cituojamas bendrovės vadovas.

R. Miliauskas taip pat priduria, kad ten, kur dėl gamybinio pobūdžio darbuotojai negali dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys privalo užtikrinti komfortą darbo vietoje, suteikti papildomas naudas, pavyzdžiui, transportą ir maitinimą. Taip pat „VMG Wood Solutions“ vadovo teigimu, svarbu darbuotojus skatinti įsitraukti į vidines įmonės iniciatyvas ar renginius.

Daugėja norinčių mokytis profesijos 

Savo ruožtu Šiaulių technologijų mokymo centro atstovė Indrė Gailienė teigia, kad asmenų, norinčių įgyti kvalifikaciją, susidomėjimas skirtinguose regionuose auga pagal įsidarbinimo galimybes. Taip pat daugėja asmenų, norinčių persikvalifikuoti ir įgyti naują profesiją.

„Kasmet verslo poreikis auga. Kuriasi naujos įmonės bei plečiasi esamos organizacijos, kurios ieško trūkstamų darbuotojų. Glaudus bendradarbiavimas su vietos įmonėmis užtikrina, kad mokymo programos atspindėtų realius darbdavių poreikius, o mokiniai įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie yra būtini šiuolaikinėje gamybos pramonėje“, – teigia I. Gailienė.

Pasak jos, profesinis rengimas domina vis daugiau jaunuolių. Praėjusiais metais į šalies profesines mokyklas buvo priimta 3 proc. daugiau mokinių nei 2023 m.

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 1 d. šalyje dirbo 1,46 mln. žmonių – 900 mažiau nei gegužę. Labiausiai dirbančiųjų skaičius augo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, viešojo valdymo, meninės, pramoginės, poilsio organizavimo veiklos įmonėse. Tuo metu švietimo, transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos srityse darbuotojų sumažėjo labiausiai.