Užgavėnės – lietuviškasis karnavalas

„Tai mieliniai blynai. Ar yra specialus receptas? Paragaukite ir sužinosite“, - šypsodamasis ragino prie čirškančių kvapnių blynų stovintis vyras, apsuptas būrio vaikų. Linksmybės, šokiai ir muzika - taip Klaipėdos universiteto botanikos sode antradienį buvo švenčiamos Užgavėnės.

Įvairūs persirengėliai kartu su Klaipėdos „Vitės“ progimnazijos mokiniais čia varė žiemą. Moksleiviai, mokytojai, Klaipėdos universiteto studentai galėjo vaišintis vietoje keptais blynais.

„Galima blynus kepti ne tik iš kvietinių, tačiau ir grikių, kokosų miltų. Tačiau tradiciniai yra kvietiniai miltai. Ir jeigu kepti - tai tik ant taukų. Taip darome pagal tradiciją. Žinoma, ant taukų kepti blynai yra ir sveikesni“, - apie tradicinį Užgavėnių patiekalą kalbėjo Botanikos sodo kolekcijos kuratorė Laura Normanė.

Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė pabrėžė, kad tikroji Užgavėnių diena - antradienis. Tiesa, Klaipėdoje jos buvo atšvęstos savaitgalį - kai žmonės galėjo ilsėtis ir linksmintis.

„Išties pati Užgavėnių esmė yra išlikusi. Švenčia visi. Tai be galo gražus karnavalas. Matome, kad karnavalus turi daug pasaulio šalių, pavyzdžiui, yra Rio de Žaneiro karnavalas. Lietuviškas karnavalo atitikmuo yra būtent Užgavėnės. Linksminamės, šokame, valgome blynus, bendraujame ir, žinoma, deginame Morę„, - apie šventę pasakojo A. Klimienė.

Dvasinis atgimimas

„Tai krikščioniška ir tradiciška šventė. Pasitinkame pavasarį ir išlydime žiemą. Žmogus gali jausti ir dvasinį atgimimą. Tai svarbus dalykas mūsų pesimistinėje visuomenėje, kai mes dažniausiai matome tai, kas bloga, o ne pasidžiaugiame gėriu. Būtent todėl atvėrėme Botanikos sodo vartus ir norime, kad tai taptų tradicija.

Siekiame, kad jaunieji klaipėdiečiai, ateityje studijuosiantys universitete, matytų tokią puikią erdvę. O šis botanikos sodas - istorinis. Kažkada čia prūsų karalienė Luizė leisdavo savo laisvalaikį„, - džiaugėsi Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.

Rektorius pripažino švenčiantis Užgavėnes ir mėgstantis šią dieną kartu su šeima valgyti blynus. „Apsilanko persirengėliai, tai pabendrauji su vaikais“, - šypsojosi jis.

Kaukėmis demonstruoja toleranciją?

Nors oras buvo gana žvarbus, negana to, lijo, švenčiančiųjų tai negąsdino. „Tokios oro sąlygos reiškia, kad metai bus derlingi“, - juokėsi kalbintos „Vitės“ progimnazijos mokytojos Agnė, Jurgita ir Kristina.

Jos pasakojo, kad su tradiciniu Užgavėnių piktadariu Lašininiu vaikai itin ruošėsi kovoti - gamino kaukes, siuvo kostiumus ir taip rengėsi šiai šventei.

Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, vis dažniau prabylama, ar šios šventės tradicijos nėra nukreiptos į patyčias iš romų ir žydų. Tačiau į šią problemą dalis mokytojų žvelgia kiek kitu kampu.

„Šios šventės metu mes parodome toleranciją tautoms, pavyzdžiui, žydams ir romams. Tuo pat metu išlydime žiemą. Mes vaizduojame tuos personažus - žydus, romus - ir taip pripažįstame, kad žmonės turi būti įvairių tautybių, turime visi draugauti“, - įsitikinusios jos.

Tačiau tokios nuomonės laikosi ne visi.

Kalbėdama apie Užgavėnių tradicijas Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų katedros vedėja Laimutė Anglickienė teigė, kad kaukių reikėtų vengti arba paieškoti kitokių personažų.

Mokslinius tyrimus etninių stereotipų srityse atliekanti docentė pripažįsta - šiais laikais Lietuvoje švenčiant Užgavėnes vis dar nešiojamos kaukės, vaizduojančius „kitokius žmones“ - dažniausiai romų arba žydų tautas.

„Tai svetimo vaizdavimas, svetimo ir savo supriešinimas“, - įsitikinusi ji.

Kaukes ji vertina dviprasmiškai. Anot jos, kaukės kinta. Anksčiau jos vaizduodavo mirusiųjų pasaulį. Velniai, ubagai, giltinės - štai tokie personažai atsidurdavo jose.

„Vėliau jie buvo pakeisti tuo, ką žmonės matė arčiau. Taip prieš kelis šimtus metų atsirado žydai ir romai, kai žmonės juos pamatė gyvenančius šalia savęs. Jie kitaip atrodė, rengėsi, elgėsi. Tokios kaukės įsitvirtino“, - apgailestavo L. Anglickienė.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.