Uždraudus laikyti kailinius žvėrelius, verslą praradusiems jų augintojams siūloma mokėti kompensacijas

Tokį pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui  įregistravę parlamentarai taip pat siūlo nukelti šio įstatymo įsigaliojimo datą iki 2027 m. sausio 1 d.

 

Jeigu Seimas pritartų, žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. skirtų, apskaičiuotų ir mokėtų kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos būtų skiriamos ūkio subjektams, kurie tokią veiklą pradėjo iki 2022 m. sausio 1 d. ir ją nutraukė  iki 2026 m. gruodžio 31 d.

 

Kompensacijos dydis būtų nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre. Už vieną motininę patelę siūloma mokėti 500 Eur dydžio kompensaciją.

Kompensacijos būtų skiriamos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

 

Parlamentarų duomenimis, kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus.

 

„Lietuvoje veikiančios audinių fermos turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje. Jis valdo 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos, priklausomai nuo metų“,- sako pasiūlymo autoriai.

 

Anot jų, Europoje yra 19 valstybių, kurios yra uždraudusios auginti kailinius žvėrelius. Dešimt valstybių kompensavo verslo prarastas pajamas.

 

„Daugumoje minėtų valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo, pavyzdžiui, Liuksemburgas 2018 m. uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė vienos fermos. Šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija 2003 metais uždarinėjo kailinių žvėrelių fermas ir už vieną motininę patelę mokėjo 540 eurų kompensaciją. Airija mokėjo iki 320 eurų, Belgija – 500 eurų už vieną motininę patelę, Norvegija – 500 eurų ir dar skyrė lėšų fermoms nugriauti ir utilizuoti“,- sako Seimo nariai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas ir Remigijus Žemaitaitis.

 

Jeigu kompensacija būtų tokia kaip Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos švelniakailių žvėrelių verslui, jų skaičiavimais, reikėtų sumokėti maždaug 230 mln. eurų, jeigu kaip Airijoje – apie 130 mln. eurų, jeigu kaip Norvegijoje – 170 mln. eurų.

 

„Pigiausiai Lietuvos biudžetui kainuotų „olandiška“ kompensacija – apie 72 mln. eurų, bet Olandijoje situacija buvo išskirtinė, nes greta kompensacijų buvo skirtos milžiniškos lėšos darbuotojams perkvalifikuoti ir aplinkai sutvarkyti – ten buvo auginama daugiausia švelniakailių žvėrelių Europoje. Beje, Olandijos atveju diskusijos truko ilgiau negu dešimtmetį ir draudimas įsigalios nuo kitų metų“,-  pastebi pasiūlymo autoriai.

 

Seime svarstomas dar 2021 metais įregistruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama uždrausti auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailių, primena ELTA.

 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės inicijuojamose pataisose nurodoma, kad kailinių žvėrelių auginimo draudimas ne tik garantuotų gyvūnų gerovę, tačiau sumažintų ir gamtos taršą bei užtikrintų šalia kailinių žvėrelių fermų gyvenančių žmonių teisę į švarią aplinką.

 

Projekte numatoma uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į ūkininkų turimus įsipareigojimus ir numatant kompensacijas už veiklos nutraukimą. Siūloma, kad tokią veiklą jie turėtų baigti iki 2025 m. gruodžio 31 d.