Uždraudė vaikišką šampaną: ar uždraus ir nealkoholinį alų?

Seimas uždraudė gaminti ir prekiauti maisto produktais ir daiktais, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ir jų tarą. Pirmoji uždrausta prekė jau nuo lapkričio mėnesio bus vaikiškas šampanas, tačiau kyla klausimas – ar nepilnamečiai ir toliau galės įsigyti nealkoholinio alaus ir vyno?

Už šias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 13. Tarp balsavusiųjų už buvo 31 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

Siūlo atsikvošėti

Prieš šias pataisas balsavęs Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas teigia, jog Seimas vėl prisidirbo. Jis tokį sprendimą vertina kaip beprasmį ir „ne ten koncentruotą“.

„Turbūt jie turės uždrausti ir nealkoholinį alų. Juokas juokais, bet būtent čia ir glūdi visas šio draudimo absurdiškumas. Šiam Seimui reikėtų atsikvošėti. Ne taip sprendžiamos alkoholizmo problemos. Vaikai užsiima šalutiniais dalykais, kai neturi, ką veikti. Mes turime ištraukti vaikus iš gatvės, o apie tai kalbama labai mažai“, – sakė S. Gentvilas.

Seimo nario teigimu, absurdiška, jog šiuo metu tariantis dėl naujos koalicijos Seime daugiausia ginčų kyla dėl vaiko pinigų dydžio.

„Tai reiškia, jog tie pinigai duodami tėvams į rankas, užuot užėmus vaikus. Taip neužtikrinamas vaikų užimtumas ir dėmesys nukreipiamas į klaidingas priemones.

Vaikai užsiima antisocialine veikla ir degraduoja, kai jie neužsiima motyvuota veikla dienos metu – sportuodami, eidami į būrelius ir pan. Mes taip kuriame geresnę terpę jiems pakliūti į užribį, kai taip išdalijame pinigus tarsi iš malūnsparnio ir neklausiame, kaip kas bus toliau“, – tvirtino S. Gentvilas.

Jis taip pat išreiškė abejones dėl šių pataisų apibrėžtumo ir prognozavo panašų scenarijų, kai buvo uždrausta alkoholio reklama.

„Į tą draudžiamą gamybą gali įeiti ne tik vaikiškas šampanas. Tai interpretacinis klausimas, ir kontroliuojančios institucijos gali pradėti drausti, pavyzdžiui, nealkoholinį alų.

Seimas jau buvo perspaudęs, kai uždraudė alkoholio reklamą ir buvo pradėti plėšyti importuojamų užsienietiškų žurnalų puslapiai su alkoholio reklama. Manau, kad panašiai nutiks ir dėl šio draudimo. Aurelijus Veryga ar Ramūnas Karbauskis apkaltins Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, jog jie perspaudžia su tikrinimu, o šie gūžčios pečiais, sakydami, kad toks įstatymas“, – teigė S. Gentvilas.

Pasigenda politinės valios

Nacionalinės tabako ir kontrolės koalicijos prezidentė ir Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė Nijolė Goštautaitė-Midttun tokį Seimo žingsnį vertina teigiamai, tačiau įžvelgia kitų probleminių aspektų.

„Vaikai mokosi vartoti alkoholį stebėdami, kaip jį vartoja suaugusieji. Jeigu juos įpratiname gerti vaikišką šampaną per šventes su draugais, tai vėlyvesnėje paauglystėje yra gerokai didesnė tikimybė, jog žmogus išbandys alkoholinį šampaną. Tai tiesioginis vaikų parengimas alkoholio vartojimui.

Toks rinkodarinis vaikų atakavimas yra neetiškas, juolab, kad net ir pačios alkoholinius gėrimus gaminančios įmonės tvirtina, kad jų etikos kodeksai neleidžia alkoholio reklamuoti vaikams. Taigi Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija palaiko šią priemonę. Vaikiškas šampanas rinkoje užima nišinę dalį, ir iš viso nesuprantama, dėl ko čia ginčytis. Ar kas nors visuomenėje nori, jog vaikai būtų pratinami gerti alkoholinius gėrimus?“ – retoriškai klausė N. Goštautaitė-Midttun.

Pašnekovė pabrėžė, kad nors ir draudimas nepilnamečiams įsigyti nealkoholinius alų ir vyną svarstytinas, tai yra šiek tiek sudėtingesnis klausimas.

„Būtų gerai, kad nepilnamečiai negertų tokių gėrimų ir nebūtų pratinami prie skonio, tradicijos ir ritualų. Tačiau įgyvendinant draudimą tektų keisti nemažai teisės aktų, galimai ir alkoholinio gėrimo apibrėžimą. Šiuo metu jeigu gėrime nėra alkoholio, arba jo yra mažiau nei 1,2 proc. vien pavadinus alumi jis netampa alkoholiniu gėrimu. Taigi tektų padirbėti su formuluotėmis ir teisės aktais, norint apriboti šių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams.

Kita vertus yra precedentų. Lietuvoje nepilnamečiams draudžiama įsigyti energetinius gėrimus, nors jų sudėtyje nėra alkoholio. Žinoma, visada yra klausimas kaip nuosekliai šio draudimo laikosi mažmeninės prekybos įmonės“, – teigė ji.

Kalbėdama apie nealkoholinius gėrimus, kuriuos gamina alkoholio tiekėjai, N. Goštautaitė-Midttun įžvelgė paslėptą reklamą, kuria naudojasi alkoholio pramonė.

„Daugelyje pasaulio šalių yra reikalaujama, kad nealkoholinių gėrimų reklama skirtųsi nuo to paties prekės ženklo ar alkoholinio gėrimo reklamos ir pakuotės. Tie skirtumai turi būti akivaizdūs, gėrimų neturėtų būti įmanoma supainioti, o šiuo metu Lietuvoje alkoholio pramonė akivaizdžiai ir tikslingai apeina reklamos draudimą ir neaišku, ar yra politinės valios tai pakeisti.

Reikia pabrėžti, jog bendrai nealkoholinių gėrimų prieinamumo didinimas yra gerai. Tai, kad žmonės renkasi tokius alternatyvius gėrimus, yra gerai. Riboti to prieinamumo nesinorėtų, kaip tik norėtųsi plėsti asortimentą ir skonių įvairovę. Tačiau su vaikišku šampanu viskas aišku, nes tai yra tyčinis ir kryptingas mažamečių vaikų treniravimas gerti alkoholį“, – svarstė N. Goštautaitė-Midttun.

Alfa.lt