REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Kovo 10 d. 21:54

Uždarius Raigardo ir Lavoriškių pasienio punktus padaugėjo problemų

Vilnius

BNS nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA


294496

Uždarius Raigardo ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktus (PKP), smarkiai išaugo krovininio ir kito transporto eilės likusiuose punktuose, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. Kaip Eltai teigė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas ir Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso (LPSA) vadovas Audrius Cuzanauskas toks uždarymas ir eilių pailgėjimas neigiamai paveikė krovininio transporto vairuotojus.

V. Milėno teigimu, uždarius punktus susiliejo lengvojo ir sunkiojo transporto srautai, kas reiškia, kad į pamainas išvažiuojantys ar iš jų grįžtantys krovininių automobilių vairuotojai prisideda prie eilių ir prailgina laukimo laiką pasienyje. Jo manymu, šios problemos poveikis būtų sumažintas lengviau praleidžiant tokius vairuotojus per pasienį.

Tuo metu A. Cuzanauskas pastebi, kad iš vairuotojų pusės nepasitenkinimas situacija egzistuoja jau seniai, kadangi transporto laukimo aikštelėse nėra priemonių užtikrinti net baziniams higienos poreikiams. Anot jo, esant tokiai situacijai, turėtų būti pasirūpinta bent jau geriamo vandens teikimu vairuotojams, kurie turi pasienyje laukti apie 2 dienas.

VSAT duomenimis, kovo 10 d. rytą Šalčininkų PKP laukimo aikštelėje laukė 290 vilkikų, eilėje šalia jos – 136. Prognozuojamas krovininių automobilių laukimo laikas išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją per PKP buvo apie 43 val. Lengvųjų transporto priemonių vairuotojams reikėjo laukti apie 3 val., eilėje stovėjo apie 80 automobilių. Įvažiuoti iš Baltarusijos pusės į Lietuvą laukė apie 950 vilkikų.

Tuo metu Medininkų PKP laukimo aikštelėje laukė 270 vilkikų, eilės šalia jos nebuvo. Prognozuojamas krovininių automobilių laukimo laikas išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją per punktą buvo apie 27 val. Lengvųjų transporto priemonių vairuotojams reikėjo laukti apie 2 val., eilėje stovėjo apie 20 automobilių. Įvažiuoti iš Baltarusijos pusės į Lietuvą ties Medininkų punktu laukė apie 1020 vilkikų.

V. Milėnas: palengvinus sienos kirtimą tarp pamainų važiuojantiems vairuotojams, problemų sumažėtų

V. Milėno teigimu, likus tik 2 PKP per kuriuos tarp Lietuvos ir Baltarusijos juda tiek sunkusis, tiek lengvasis transportas, padaugėjo vežėjų patiriamų trukdžių. Taip pat, anot jo, prie problemos prisideda ir tai, kad dėl Europos Sąjungos (ES) mobilumo paketo reikalavimų, Lietuvoje registruoti vairuotojai kas 4 savaites turi būti pakeisti ir pargrįžti į šalį.

„Jeigu vertintame iš vežėjų, kurie, tikiuosi teisėtai, siunčia automobilius, perspektyvos, tai be abejonės pokyčiai vertinami neigiamai. (...) Nepaprastai pailgėjo eilės ir tai natūralu, kad trukdžių ir problemų daugiau“, – Eltai teigė V. Milėnas.

„Likus 2 pasienio punktams, per juos turi važiuoti ir lengvieji automobiliai. Dalis yra asmenų, kurie važiuoja apsipirkti, užsiimti turizmu, kitais reikalais. Bet dalimi jų po pamainos grįžta krovininių automobilių vairuotojai. Nes pagal ES mobilumo paketą, vairuotojas turi būti keičiamas kas 4 savaitės. (...) Ir juos reikia pakeisti bei grąžinti į įmonės registracijos šalį prieš išleidžiant į poilsį. Ir jeigu žmogus yra Baltarusijos ar Ukrainos pilietis, jis po to stengiasi sugrįžti pas šeimą poilsiui“, – aiškino jis.

„Linava“ generalinis sekretorius teigė, kad transporto eiles pasienyje galime sumažinti palengvinus procedūras lengvaisiais automobiliais išvažiuojantiems ar jais pagrįžtantiems sunkiojo transporto vairuotojams, kurie kerta sieną darbo tikslais. Taip pat, anot jo, visų sankcijų ir reikalavimų besilaikantis lietuviškas krovininis transportas irgi turėtų būti lengviau praleidžiamas pro sieną.

„Bet mes labai norime ir tikimės, kad tie, kurie važiuoja tvarkingai, laikosi visų nustatytų reikalavimų ir įstatymų, bei sankcijų reikalavimų. Tai jie kaip ir turėtų judėti greičiau“, – sakė jis.

„Žmonės, kurie atvažiuoja į darbą ar grįžta po pamainos neturėtų užtrukti kartu su „turistais“, kurie važinėja nesuprantamais tikslais. Galbūt jie galėtų lengviau pravažiuoti. Lygiai kaip ir sunkvežimiai, kurie veža krovinį elgdamiesi pagal visus reikalavimus saugumo, sankcijų paketų reikalavimus ir taip toliau. Jie irgi turėtų važiuoti lengviau“, – komentavo jis.

Taip pat V. Milėnas paminėjo, kad institucijos galėtų daugiau bendradarbiauti su vežėjais, taip sumažinant problemas, kurias sukuria su saugumu susiję sprendimai. Jis priminė, kad dalis transporto įmonių vis dar priverstos vežti prekes į Rytus dėl pasenusių transporto parkų, kurių negali atnaujinti.

„Mes norėtume, kad ir su vežėjais būtų tokioje situacijoje tariamasi. Nes pasienis yra mums svarbiausias dalykas. Ir norėtųsi, kad įsiklausytų į niuansus, kurie ten atsiranda jame“, – teigė V. Milėnas.

„Ne visos įmonės yra vienodos, ne visos turi vienodas galimybes. Parkai taip pat yra skirtingi, yra ir senesni automobiliai, kurie negali išvažiuoti dirbti Europoje. Todėl jie iki šiandien važiuoja į Rytus. Tai irgi yra verslas ir įplaukos į valstybę, jos biudžetą. Bet mes suprantame, kad tvarkos laikytis yra privalu. Bet net tą darant, pasitariant su verslu, tas problemas būtų galima padaryti minimalesnes“, – pridūrė jis.

A. Cuzanauskas: pasipiktinimas tęsiasi pusmečius, nes nėra užtikrintos elementarios sąlygos

Tuo metu A. Cuzanauskas pabrėžia, kad nors eilės pailgėjo, problemos su kuriomis susiduria sieną kertantys vairuotojai išlieka tos pačios jau nuo pasienio punktų uždarymo pradžios. Pasak jo, vairuotojams, priverstiems sustoti prie PKP ar šalia esančiose aikštelėse, nėra užtikrintos bazinės higienos sąlygos, net nėra priemonių gauti geriamo vandens.

„Aišku, tas pasipiktinimas yra ir tas tęsiasi jau ne pirmą mėnesį, o pusmečius. Problematika didelė, nes nėra užtikrintos jokios elementarios sąlygos. Nėra sutvarkyta situacija nei dėl geriamo vandens, nei dėl sanitarinių mazgų. Čia kalbėti reiktų ne vien apie darbuotojų teises, bet apskritai žmogaus teises. Turėtų į tai valstybė atsižvelgti. Reiktų užtikrinti bent elementarias sąlygas“, – Eltai sakė A. Cuzanauskas.

Jis paminėjo, kad LPSA dėl tokių sąlygų buco susitikusi su Vidaus reikalų ministerija ir bandė susitarti dėl geriamo vandens prieinamumo pasienyje. Visgi jis abejoja, ar siekdamos saugumo institucijos turėtų keisti planus ar remtis organizacijų poreikiais.

„Mes esame kalbėję ir su Vidaus reikalų ministerija ir bandėme išsiginčyti bent elementarias sąlygas dėl geriamo vandens. Net nekalbame apie galimybę gaminti maistą ar panašiai, tiesiog, kad būtų geriamas vanduo. Nes darbuotojai žino, kad jie stovės parą ar dvi“, – aiškino jis.

„Vienas dalykas yra tai, kad valstybė priima sprendimus, kitos organizacijos nelabai gali įtakoti. O kitas aspektas yra tai, kad organizacijos gali tiesiog pagelbėti ir patarti, bet saugumas yra prioritetas, tai niekas su jomis nesitars“, – pridūrė jis.

A. Cuzanauskas taip pat paminėjo, kad LPSA anksčiau organizavo akcijas perduoti pasienyje užstrigusiems krovininio transporto vairuotojams vandens ir maisto davinius. Anot jo, atšilus orams, tokios akcijos bus tęsiamos.

„Mes, kaip profsąjungų aljansas, esame darę ne vieną akciją, kai važiavome ir dalinome geriamą vandenį ir maisto davinius. Dabar, atšilus orams, bus galima pasikviesti darbuotojų, kad vėl daryti tas akcijas“, – teigė A. Cuzanauskas.

ELTA primena, kad nuo kovo 1 d. įsigaliojo pėsčiųjų, dviratininkų, kito transporto bei prekių judėjimo per Lavoriškių ir Raigardo PKP ribojimai. Taip pat draudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas likusiuose dviejuose Medininkų ir Šalčininkų PKP.

Vyriausybės sprendimu taip pat nutarta nuo kovo perpus sumažinti išduodamų leidimų skaičių reguliarų keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams. Be to, įsigaliojo draudimas įlaipinti ir išlaipinti keleivius Kenos ir Kybartų geležinkelio PKP. Išimtys numatomos tik humanitariniais pagrindais sieną kertantiems asmenims.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, pastaruoju metu Baltarusijos piliečių srautas į Lietuvą išaugo maždaug 50 proc. 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija, kelių pasienio kontrolės punktuose tikrinta beveik 3,9 mln. asmenų – tai maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2022 m. Du trečdaliai sieną kirtusių ir tikrintų asmenų – Baltarusijos piliečiai.

Pasienyje ir toliau vyksta sustiprintos patikros – dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pasieniečiai šiemet į šalį neįleido 275 Baltarusijos piliečių, pernai šis skaičius siekė 1734. Pernai Ministrų kabineto sprendimu buvo uždaryti Šumsko ir Tverečiaus PKP su Baltarusija.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA