Už sunkius nusikaltimus nuteistiems gaujos nariams skirta iki 16 metų laisvės atėmimo

Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį nuo dvejų iki šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė šešis gaujos narius, tarp jų tris latvius.

Dvejus metus trukęs bylos nagrinėjimas susijęs su gaujos nariams pateiktais įvairiais kaltinimais – žmogžudysčių užsakymu, švelniakailių žvėrelių fermos padegimu, informacijos apie privačius asmenis rinkimu, dokumentų klastojimu ir panaudojimu, automobilio susprogdinimu ir sveikatos sutrikdymu, ginklų ir narkotinių medžiagų disponavimu.

Nuteisti visi kaltinti šeši vyrai – Valdemaras Kotelnikovas, Edvinas Šimkus, taip pat trys latviai – Sandris Talbergs, Raimondsas Robulis, Viktorsas Aizpursas bei dažniausiai byloje linksniuojamas nusikaltimų organizatorius, gaujos vadu įvardijamas Ernestas Milius.

Didžiausia bausmė, 16 metų laisvės atėmimas, paskirtas vadeivai E. Miliui, kuris pripažintas kaltu dėl kone visų jam pateiktų kaltinimų – neteisėto informacijos rinkimo apie privačius asmenis, pasikėsinimo nužudyti, turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, padedant sprogmenį, pasikėsinimu sunkiai sutrikdyti sveikatą, nusikaltimų organizavimu.

Kitiems asmenims skirtos 2 – 14 metų laisvės atėmimo bausmės.

Šovė į Rusijos nusikaltėlį

Gaujos nusikaltimai ėmė ryškėti po to, kai 2018 metų sausį Klaipėdoje buvo bandyta nušauti Rusijos pilietį, nusikalstamo pasaulio veikėją Andrejų Kazakovą. Kuomet keturis šūvius gavęs rusas atsidūrė ligoninėje, pareigūnai jo palatoje buvo įrengę pasiklausymo įrangą. Tyrėjams po įvykių parodymus davęs vyras vėliau pradingo.

Paaiškėjo, jog tarp sužeisto vyro ir šiauliečio Ernesto Miliaus buvo įsižiebęs konfliktas. E. Milius pareikalavo iš A. Kazakovo pinigų. Didelės sumos šiaulietis neteko supažindintas su šešėliniu Maskvos veikėju. E. Milius, kaip teigiama, pareikalavo A. Kazakovo padengti nuostolius, nes esą per jį susipažino su minėtu asmeniu, jis turi ir atsakyti.

Teisėsaugai ėmus tirti pasikėsinimą nužudyti paaiškėjo, jog nusikaltimų esama ir daugiau, o jie susiję su Šiaulių ir Klaipėdos trimis organizuotomis grupuotėmis, kurios nepasidalijo įtakos sferomis.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, pareigūnai nustatė, kad organizuotos grupės nariai per Vokietijos, Lenkijos bei Lietuvos valstybių sienas labai dideliais kiekiais į Lietuvą gabeno kanapes ir jas platino. Be to, pareigūnai gavo duomenų, kad Plungės organizuotos nusikalstamos grupės nariai ketino sušaudyti Šiauliuose gyvenantį, taip pat su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais siejamą asmenį.

Gaujos arsenale buvo šaunamieji ginklai, šaudmenys bei granatos. Tyrimo metu pavyko užkirsti kelią tolesniam kruvinam gaujų karui. Grupuotėms suduoti stiprūs smūgiai, o viena iš jų visiškai likviduota, anksčiau pranešė policija.

Organizatoriumi įvardijamą E. Milių, kuris savo kaltės nepripažino ir parodymų nedavė, Klaipėdos apygardos teisme gynė du advokatai, vienas jų Kristupas Ašmys, anksčiau bylose atstovavęs Henrikui Daktarui.

Teismo posėdyje liudiję asmenys atskleidė detalių apie gaujos gyvenimą. „Bentley“ automobiliu važinėjantis E. Milius vyrus kviesdavo susitikimams į prabangų viešbutį Palangoje. Čia galimai atvykdavę ir jo draugai iš Latvijos, apsistodavę liukso klasės kambaryje.

Bylos duomenimis, siekdamas atkeršyti A. Kazakovui šiauliškis susitarė su latviu R. Robuliu, kad jį sektų. Nurodyta jį pagrobti ir pristatyti į sutartą vietą. Galiausiai latviai paraginti apšaudyti ir taip pagąsdinti A. Kazakovą, o jei pavyktų jį nužudyti, pažadėtas solidus 30 tūkstančių eurų honoraras.

Pasikėsinimai

E. Milius nurodė surasti dar vieną vykdytoją, taip tarp kaltinamųjų atsidūrė ir Viktorsas Aizpursas. Abu latviai norėdami pakeisti išvaizdą įsigijo akinius, perukus. R. Robulis vėliau teisėsaugai atskleidė buvęs nusamdytas nužudyti. Sekdamas A. Kazakovą išsiaiškino, kur šis gyvena, prie namų įrengė vaizdo kamerą.

Latvius E. MIlius buvo įdarbinęs ir anksčiau. Jiems buvo paliepta sumušti Šiaulių pareigūnams žinomą veikėją Mantą Žilinską. Latviai jo tykojo apsiginklavę geležiniais strypais, bet planas nepavyko, nes M. Žilinskas aktyviai pasipriešino ir spruko.

Vienas iš užpuolikų, turimais duomenimis, sėdo į E. Šimkaus vairuojamą automobilį. Pastarąjį ėmė persekioti policijos ekipažas. Po paros vairuotojas buvo sulaikytas pareigūnų. Vėliau paaiškėjo, jog kažkam trukdė ir pats E. Šimkus, kurį planuota „nuimti“ nepasidalinus įtakos zonomis.

Nepavykus sumušti M. Žilinsko E. Milius neatsisakė planų jam pakenkti. Latviams liepta sužinoti, kur yra su juo konkuruojančios gaujos ūkis, kuriame auginami švelniakailiai gyvūnai, ir ją padegti. Žvėrelių vertė siekė beveik 200 tūkstančių eurų.

Latviai pasirūpino degalais, juos pylė ant narvų ir padegė. Gaisrą pastebėjo sargas, tad didelių nuostolių išvengti pavyko, o padegėjus ėmė persekioti netrukus atvykę ūkio šeimininkai – A. Mačiukas ir H. Poškus.

Aplinkybėms vis nesusiklostant, galiausiai buvo įsigyti didelės sprogstamosios galios sprogmenys. Vienas jų buvo pakištas po BMW visureigiu, tačiau vienam kailių ūkio savininkų, H. Poškui, 2018 metų lapkritį iš Palangos į Šiaulius važiavusiam su žmona ir vaiku, išvengti katastrofos pavyko, tačiau automobilis stipriai apgadintas

Valstybinį kaltinimą byloje palaikė sudėtingų bylų besiimantis Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis.

Sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

BNS