Už šnipinėjimą nuteistas M. Danielius – desperatiškas: panoro ne tik šnipų mainų, bet ir pinigų iš prezidentūros

Už šnipinėjimą Baltarusijai devynerius metus kalėti nuteistas vienas garsesnių pastarojo meto šnipų Mantas Danielius nenori ilgų metų praleisti už grotų – vyras kreipėsi į prezidentūrą, prašydamas inicijuoti šnipų mainus tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o kai prezidentūra nieko nesiėmė, itin operatyviai kreipėsi į teismą. Tačiau ir čia nebuvo išgirstas.

Liepos pradžioje buvo paaiškėję, kad M. Danielius panoro būti išmainytas į Baltarusijoje kalinčius Lietuvos piliečius, dėl to kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos kalėjimų tarnybą.

„Prezidentas turi teisę organizuoti „šnipų mainus“, todėl kreipiausi į prezidentą G. Nausėdą ir VSD. Kaip matyti iš prezidentūros atsakymo, sugebėta tik atsakyti „susipažinta su Jūsų pateikta informacija“. VSD atsakė plačiau, net persiuntė mano prašymą Kalėjimų tarnybai, kuri išsamiai aprašė galimybę išvykti bausmės atlikimui į Baltarusiją, bet nieko nepasakė apie (…) šnipų mainus“, – naujienų agentūrai ELTA rašė nuteistas šnipas.

Anot M. Danieliaus, jo siekis yra išvykti į Baltarusiją, tačiau ne kalėti. Vyras teigia, kad norėtų būti iškeistas į Baltarusijoje už šnipinėjimą 6 metams kalėti nuteistą Oną Ramanauskienę, 9 metams kalėti nuteistą Andrejų Kobelį arba „gausų Sviatlanos Cichanouskajos gerbėjų būrį, sėdintį Baltarusijos kalėjimuose, ir tebelaukiantį galimybės atvykti į Lietuvą, kurioje jie mano esant „pažadėtąją žemę“.

Po atsako iš prezidentūros – iškart į teismą

Alfa.lt duomenimis, M. Danielius išties kreipėsi į Prezidento kanceliariją, o iš jos nesulaukęs jam patikusio atsako tą pačią dieną kreipėsi į teismą – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose birželio 30 d. buvo gautas nuteisto šnipo skundas, kuriuo M. Danielius prašė panaikinti tą pačią dieną Prezidento kanceliarijos priimtą raštą, taip pat iš tos pačios kanceliarijos jam priteisti 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Tačiau teismas liepos 1 d. atsisakė priimti M. Danieliaus skundą, motyvuodamas tuo, kad prezidento sprendimai neįeina į administracinių teismų kompetenciją.

Portalui pavyko susipažinti su priimtu sprendimu – jame nurodoma, kad pagal Baudžiamojo kodekso 79 straipsnį Lietuvos Respublikos prezidentas turi išimtinę teisę organizuoti ir vykdyti „šnipų mainus“, su tokiu prašymu M. Danielius ir kreipėsi į G. Nausėdą.

Tačiau, kaip galima suprasti, sulaukė tik formalaus ir jam neįtikusio atsakymo, kuriuo prezidentūra tik sausai pripažino, kad kreipimąsi gavo ir perskaitė.

„Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas iš esmės ginčija Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus atsakymą į jo kreipimąsi Dėl šnipų mainų inicijavimo, kuriame pareiškėjas yra informuojamas, kad su jo prašymais yra susipažinta“, – rašoma sprendime, kuriuo atsisakyta priimti šnipo skundą.

Anot teismo, kartu nėra aišku, ir ko konkrečiai pageidauja M. Danielius, – prezidentūros pateiktame rašte nenurodoma, kad šnipo prašymas nėra tenkintas.

Dirbo Baltarusijos žvalgybai

Prieš tai devynis kartus teistas M. Danielius 2024 m. rugsėjį buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai, bet nuosprendį apskundė. Praėjusią gegužę Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad vyras nuteistas pagrįstai, skundą atmetė ir paliko 9 metų laisvės atėmimo bausmę nepakeistą.

Kaip paaiškėjo, M. Danielius bendradarbiavo su Baltarusijos žurnaliste Ksenija Lebedeva, kuri dirbo baltarusių žvalgybai, ir perdavė jai didelį kiekį informacijos.

Teisininko išsilavinimą turintis lietuvis, rinkdamas šią informaciją, bendravo su Lietuvoje esančiais baltarusių opozicionieriais, juos apgavo, o surinkta informacija galėjo sukelti pavojų ne tik nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo pabėgusiems baltarusiams, bet ir jų šeimos nariams.

M. Danielių domino, kokiose patalpose ir kaip įsikūrusios Baltarusijos opozicionierių organizacijos Lietuvoje, lietuvis eidavo į baltarusių renginius, rinko informaciją, kokie asmenys veikia šioje opozicijoje, kokius projektus vykdo, iš kur gauna finansavimą.