Už rekonstruojant V. Matijošaičio dvarą padarytą žalą KPD priteisti 34 tūkstančiai eurų

Kauno apylinkės teismas antradienį priteisė Kultūros paveldo departamentui (KPD) iš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir darbų vadovo 34 tūkst. eurų už žalą, padarytą rekonstruojant miesto vadovui priklausantį Kačiūniškės dvarą.

„Teismas nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų 33 tūkst. 995 eurus 54 centus žalos atlyginimo“, – antradienį pranešė Kauno apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė.

KPD prašė minėtą sumą priteisti ir iš mero sūnaus Šarūno Matijošaičio vadovaujamos bendrovės „Kauno saulėtekis“, kurioje dirbo šioje byloje minimas statybos vadovas. Tačiau, pasak teisėjos, nors darbų vadovas buvo šios bendrovės darbuotojas, jis veikė pagal V. Matijošaičio išduotą įgaliojimą.

Teismo vertinimu, statiniai buvo nugriauti pasitelkus kitą juridinį asmenį – teismas pripažino, kad reikalavimas „Kauno saulėtekiui“ dėl bendrovės kaip samdančios darbuotojus atsakomybė už žalą yra neįrodyta, todėl reikalavimą šioje dalyje atmetė.

Žalą departamentas prašė priteisti dėl dvaro sodybos fragmentų – svirno ir tvarto, kurie pripažinti kultūros paveldo objektais, – nugriovimo.

Pasak teisėjos, byloje nustatyta, kad Kačiūniškės dvaro sodybos komplekso valdytojas V. Matijošaitis „turėjo pareigą laikytis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų“.

Statybos darbų vadovas, pasak teismo, turėjo pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokių objektų tvarkymą ir priežiūrą, to nepadarė ir be raštiško KPD sutikimo sunaikino nekilnojamąsias kultūros vertybes. 

„Abu atsakovai pažeidė draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių nekilnojamąsias dalis ir elementus, griovimo darbai atlikti neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, neatlikus paveldosaugos specialiosios ekspertizės, neturint griovimo projekto, nesikreipiant į KPD dėl projekto sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams atitikimo“, – paskelbė teisėja.

D. Lisaitės teigimu, nors svirno vietoje pastatytas naujas statinys, negalima sakyti, kad tai yra sunaikinto kultūros paveldo objekto atstatymas.

Teismo teigimu, statybos atliktos nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nenaudojant specialiųjų paveldosaugos technologijų.

Teismo vertinimu, „sunaikinus svirną ir tvartą buvo negrįžtamai prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu“.

Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

V. Matijošaitis BNS komentuodamas šį sprendimą, pareiškė, jog „čia tik pradžia“. Plačiau teismo sprendimo jo atstovo perduotume komentare jis nekomentavo.

KPD Kauno teritorinio skyriaus atstovai anksčiau BNS yra teigę, jog kelis kartus kreipėsi į statybos vadovą, veikusį pagal V. Matijošaičio suteiktą įgaliojimą, siūlydami atlyginti valstybei padarytą žalą be teismo, tačiau prašymas liko be atsako.

V. Matijošaitis savo ruožtu tvirtina, kad viską, kas dvare buvo likę, restauravo ir išgelbėjo jį nuo sunykimo.

Kačiūniškės dvarą Kauno rajone meras įsigijo 2017 metais. Jo teigimu, šis pastatas tik vadinamas dvaru, o iš tiesų yra „gražus prie Nevėžio namelis“.

Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registre įrašyti Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentai. Ten nurodoma, kad komplekso vertingosios savybės yra planavimo sprendiniai, statinių formuojama kompozicija, taip pat buvusių komplekso statinių liekanos ar jų vietos, žemės ir jos paviršiaus elementai, takai ir jų dangos.

Kultūros paveldo departamento duomenimis, 1929 metais Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės. Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Sovietmečiu vienuolynas uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju namu.