Už rankos nepagauti, bet faktai rodo – nuotėkos tebelaistomos…

Bėgant metams vis daugiau gyventojų būstų prijungiama prie centralizuotų nuotėkų tinklų. Valstybė į tai investuoja milijonus eurų, tačiau kanalizacija, konkrečiai – nuotėkos, vis dar išlieka skaudi pokalbių tema. Ypač ten, kur nėra galimybės prisijungti prie veikiančių tinklų ar toks prisijungimas ekonomiškai neapsimoka. Tad tūkstančiai gyventojų ir toliau yra priversti naudotis sovietmečiu įrengtomis asenizacijos duobėmis, o buityje susidariusios nuotėkos šalinamos pasitelkiant tokias paslaugas teikiančias įmones. Širvintų rajone tai daro UAB Širvintų vandenys.

Nuotėkos. Jas išvežti brangiau nei išleisti

Dažnai tenka girdėti, kad nuotėkų išvežimas yra labai brangi paslauga. Atseit valstybė padarė didelę klaidą uždraudusi susidarančias nuotėkas skaidyti įvairiomis bakterijomis, o taip „išvalytą“ vandenį išlaistyti žemės paviršiuje.

Na, kalbos, kad bakterijos „išvalo“ yra teisingos tik iš dalies. Taip, „suvirškinamos“ kietosios organinės dalelės. Tačiau vandenyje vis tiek lieka įvairių cheminių junginių. Pirmiausia – azoto, jie su nuotėkų vandeniu išpilami ant žemės paviršiaus ir paskui patenka į gruntinius vandenis.

O štai kas dėl brangumo, tai logikos yra. Nuo 2013 metų Širvintų rajone yra nustatyta 6,33 Eur su PVM kaina už išvežtą kubinį metrą nuotėkų. Tačiau mokama ne už konkretų kiekį, o už tai, kokios talpos (3 ar 6 kub. m) cisterna yra samdoma. Nors išvešite vos kubinį metrą nuotėkų, mokėsite kaip už tris, jei samdysite šią cisterną.

Palyginimui, galiojantys tarifai numato, kad, pavyzdžiui, prie centralizuotų tinklų prisijungęs gyvenamojo namo savininkas už 1 kub. m nuotėkų moka tik 1,69 Eur, gyvenantis bute – 1,86 Eur.

Asenizuoti tapo nuostolinga

2016 metais patvirtintos Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje nuotėkų tvarkymo taisyklės numato, kad nuotėkų iš kaupimo rezervuarų transportavimo dažnumas turi būti parenkamas atsižvelgiant į susidarančių nuotėkų kiekį ir kaupimo rezervuaro tūrį, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Vis dėlto kiekvienas supranta, kad įrengtos nuotėkų duobės prisikaupia greičiau. Todėl nuotėkos šalinamos ne kartą ir ne du per metus.

Panagrinėjus UAB Širvintų vandenys 2018 metų ataskaitą (2019 metų ataskaita dar nepaskelbta) į akis krenta tai, kad tais metais bendrovė už asenizacijos išvežimą surinko 35,9 tūkst. eurų. Jei skaičiuoti, kad visi vartotojai pageidavo 6 kub. m talpos cisternų, per metus dėl nuotėkų išvežimo kreipėsi mažiau nei tūkstantis gyventojų. Turint omenyje, kad kai kurie pageidavo išvežti tik lauko tualetų turinį, taigi pasitenkino mažesne cisterna, vis tiek akivaizdu, jog šalinamų nuotėkų kiekis rajone yra įtartinai mažas. Patys vandentiekininkai deklaruoja, kad 2018 metais vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslauga naudojosi 3299 klientai, 53 – tik nuotėkų tvarkymo. Šių skaičių kontekste pasinaudojančių asenizacijos paslauga kiekis dar labiau krenta į akis kaip nelogiškai mažas.

Gal vis dėlto turi pagrindo redakciją pasiekiantys gyventojų burbėjimai dėl kaimynų, savo nuotėkas patyliukais laistančių sklypų pakraščiuose ar net gatvėse. Matyt, taip „taupoma“, o ateityje gali būti taupoma dar daugiau, jei būtų užsimota kelti paslaugų kainą. Anot vandentiekininkų ataskaitos, 2018 metai buvo pirmieji, kai asenizacijos išvežimo sąnaudos viršijo pajamas.

Žada kompensuoti dalį lėšų

Ar yra išeitis? – paklausite. Šios srities specialistai atsakys, kad gyventojai turėtų prisiminti, jog yra galimybė įsirengti individualius nuotėkų valymo įrenginius. Juo labiau kad prabilta apie paramos įsirengiant galimybę.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia teisės aktus, sudarysiančius galimybę kaimų gyventojams sulaukti finansinės paramos iš valstybės, įsirengiant individualius nuotėkų valymo įrenginius ten, kur nėra galimybių naudotis centralizuoto nuotėkų valymo paslaugomis.

„Nuotėkų tvarkymo situacija išlieka blogiausia kaimiškose vietovėse, kuriose dėl investicijų neatsiperkamumo centralizuotų nuotėkų tinklų įrengimas yra neracionalus“, – aiškina ŽŪM Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Miglė Gudaitienė.

Todėl, kaip skelbiama, ŽŪM parengė ir svarstymui pateikė Paramos buitinių nuotėkų (biologinio) valymo įrenginių bandomiesiems projektams teikimo taisykles, pagal kurias turėtų būti skatinamas tinkamas buitinių nuotėkų kaimo vietovėse tvarkymas. Tai turėtų būti bandomasis projektas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų ūkiuose siekiama išbandyti naują, alternatyvų buitinių nuotėkų biologinio tvarkymo sistemų įrengimo modelį kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotėkų tinklų.

„Paramos galės kreiptis savivaldybių administracijos, kuriose gyventojų skaičius kaimo vietovėse sudaro ne daugiau kaip 6000 gyventojų. Bus remiamas tik kaimo vietovėje esančių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų savininkų ūkiuose individualių arba kelių namų ūkių reikmėms pritaikytų buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginių įrengimas. Komerciniai, pramonės, paslaugų, viešieji statiniai negalės būti įtraukti į projekto apimtį.

Projekte galės dalyvauti fiziniai asmenys, individualių vienbučių arba dvibučių namų ūkių savininkai, kurie ir bus galutiniai naudos gavėjai. Didžiausia paramos suma vienam projektui negalės viršyti 30 tūkst. Eur, įskaitant PVM, paramos intensyvumas neviršys 33 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, įskaitant PVM.

Projektas turės būti įgyvendinamas vientisoje teritorijoje – vienoje kaimo vietovėje, į projekto apimtį gali būti įtraukti aplinkiniai viensėdžių namų ūkiai. Be to, toje kaimo vietovėje neturės būti įrengtų centralizuotų nuotėkų tvarkymo tinklų. Projekte privalės dalyvauti ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 30 vientisos teritorijos namų ūkių,“ – rašoma ŽŪM pranešime.

Iš viso tiek gyvenančių kaime ar tik neturinčių galimybės?

Šiuo metu ŽŪM taisyklių projektą yra pateikusi derinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Aplinkos ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai. Kaip matyti iš pranešimo, yra viena sąlyga – gyventojų skaičius kaimo vietovėse neturi viršyti 6000 gyventojų. Kyla didelis klausimas – bendras gyventojų kaime skaičius ar tik tų, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų. Jei vis dėlto kalbama apie bendrą kaimo gyventojų skaičių, o toks projektas bus patvirtintas, Širvintų rajonas negalės pretenduoti į tokią paramą. Išeitų, kad projektas kuriamas vos kelioms „nykštukinėms“ savivaldybėms.

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2020 metų pradžioje Širvintų rajone gyveno 15 076 gyventojai, iš jų – 5 513 mieste ir 9 563 kaime.

Beje, Akmenės rajono savivaldybėje jau ne vienerius metus yra remiami kaimų gyventojai, įsirengiantys individualius valymo įrenginius, kainuojančius apie 5-6 tūkst. eurų. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus žmonės, kuriems tokių įrenginių statyba yra finansinis iššūkis. Akmenės rajono savivaldybės administracija iš savivaldybės aplinkosauginės programos kompensuoja gyventojams iki 50 proc. įrenginių vertės.

Gintaras Bielskis