Už korupciją kalintis G. Pridotkas laisvės neišvydo – teismas atmetė prašymą paleisti jį anksčiau laiko

Už stambaus masto kyšininkavimą laisvės atėmimo bausmę atliekantis buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktorius Gediminas Pridotkas liko už grotų – teismas atsisakė anksčiau laiko paleisti jį į laisvę.

„Nutarta atmesti nuteistojo gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 18 d. nutartį. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama“, – Eltą informavo Kauno apygardos teismo atstovė Milda Kryžė.

Lygtinio paleidimo komisija vasario 10 dieną nusprendė taikyti nuteistajam G. Pridotkui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę pripažįsta, suprato, kad padarė sunkų nusikaltimą ir žalą valstybei, nuteistasis disciplinuotai vykdo bausmę, noriai dalyvauja įstaigoje siūlomose užsiėmimų veiklose, šiuo metu dirba už įstaigos teritorijos ribų, užsiima individualia veikla, dalyvauja resocializacijos priemonėse, bausmės atlikimo metu nebuvo skirta drausminių nuobaudų, stebimas nuteistojo nepriekaištingas elgesys, atlieka bausmę lengvojoje grupėje, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus pas šeimą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Štreimikytė teismui pateikė skundą, prašydama komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo.

Prokurorės skundą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas pažymėjo, kad G. Pridotko nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant greito ir lengvo praturtėjimo, nusikalstamos veikos laikytinos itin pavojingomis, kadangi pasižymi latentiškumu, veikų mechanizmas sudėtingas, gerai maskuotas, įdedant dideles intelektualines pastangas jų planavimui ir pasiruošimui, įtraukiant į jas kitus fizinius ir juridinius asmenis ir nusikalstamus veiksmus pridengiant ūkinėmis operacijomis, kurios, žvelgiant iš šalies, atrodo įprastos ir standartinės, veikų teisėtumo vaizdą sustiprinant mokesčių sumokėjimu valstybei ir pan., kas itin apsunkina jų nustatymą.

„Nors šiuo metu nuteistojo neslegia jokie finansiniai sunkumai, tačiau įvykdytas nusikaltimas yra tampriai susijęs su finansinės naudos sau gavimu ir jei asmuo negebės atsiriboti nuo finansinės naudos sau gavimo neteisėtu būdu ateityje, lėšų tvarkymas ir pajamos gali būti kriminogeninis veiksnys pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis būdamas valstybės tarnautoju – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriumi – nuosavybės teise neteisėtai įgijo turto, piniginių lėšų žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, taip pat nuteistasis kartu su kitu bendrininku vykdė nusikalstamu būdu nuteistojo įgyto turto – grynųjų pinigų, perduotų bendrininkui, legalizavimą“, – paskelbė teismas.

Jis atkreipė dėmesį, kad G. Pridotkas nuteistas už net tris sunkius nusikaltimus, du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimai latentiniai ir pavojingi, veikų darymui panaudoti dideli nuteistojo intelektualiniai resursai, nuteistasis dėl savanaudiškų tikslų, siekė greito ir lengvo praturtėjimo. 

„Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, kad net ir taikant intensyvią priežiūrą, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals“, – paskelbė teisėja Daiva Jankauskienė.

G. Pridotkas Kauno kalėjime kali daugiau nei 8 mėnesius, tuo metu teismas jam yra skyręs 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis ir jo sutuoktinė Evelina Pridotkienė šioje byloje iš viso valstybei turėjo sumokėti apie trečdalį milijono – daugiau nei 332,8 tūkst. eurų. Šią sumą sudaro konfiskuotas kyšis, baudos.

Mokslų daktaro laipsnį turintis ir aukštas pareigas valstybės tarnyboje ėjęs 51 metų G. Pridotkas pernai birželį buvo nuteistas kalėti dvejus metus. Jis Vilniaus apygardos teismo birželį buvo pripažintas kaltu dėl daugiau nei 296 tūkst. eurų įgijimo nusikalstamu būdu, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų.

Už stambaus masto kyšininkavimą Baudžiamasis kodeksas numato tik laisvės atėmimo bausmę.

Primenama, kad buvęs NMVRVI direktorius G. Pridotkas nuteistas už tai, kad, panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 tūkstančius 871 eurą.

Be laisvės atėmimo bausmės G. Pridotkui paskirta 18 tūkst. eurų bauda bei penkerius metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje.

G. Pridotkas teisme pripažino kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu. Jis prašė jam neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko STT Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje, STT gavus informacijos apie Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių įtariamas neteisėtas finansines ir asmenines sąsajas su projektus vykdančiais, administruojančiais asmenimis.

Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje prokurorai kartu su STT tyrėjais ir antikorupcinės žvalgybos analitikais, šioje byloje atlikę daugiau nei kelių šimtų ūkinių-finansinių operacijų, susirašinėjimų, kontaktų, judėjimo ir kitų duomenų analizę, surinko pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, kurie leido atskleisti sudėtingą nusikalstamų veiksmų schemą: projektų vykdytojai ir kiti suinteresuoti asmenys, veikdami per tarpinių įmonių grandinę bei jų vadovus, imituodavo įvairių paslaugų pirkimų – pardavimų sandorius, atlikdavo fiktyvias finansines transakcijas, tikslu jose paslėpti išankstinius nusikalstamus susitarimus, t. y. kyšių perdavimą, pinigų plovimą ir neteisėtą praturtėjimą.

Šiame ikiteisminiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 23 asmenys. 3 asmenų, padariusių korupcinio ir finansinio pobūdžio veikas, atžvilgiu procesai jau užbaigti supaprastinta proceso forma, t. y. teismo baudžiamaisiais įsakymais. Bendra jiems skirtų baudų suma – daugiau nei 77 tūkst. eurų, dar 60 tūkst. eurų buvo konfiskuoti. 12 asmenų buvo pripažinti padarę tarpines nusikalstamas veikas ir teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojams.

Teisėsauga tyrė ir G. Pridotko sutuoktinės, buvusios laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės E. Pridotkienės dalyvavimą neteisėtai įgyjant turtą. E. Pridotkienės bylą teismas pernai sausio 31 dieną baigė baudžiamuoju įsakymu ir skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą. 

Nustačius naujų nusikalstamų veikų požymius, įskaitant įtariamą ne mažiau kaip 100 000 eurų Europos Sąjungos lėšų užvaldymą sukčiavimo būdu, 7 kitų asmenų atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas ir šiuo metu tęsiamas toliau.

NMVRVI yra Žemės ūkio ministerijai pavaldi ir atskaitinga įstaiga, ji atlieka įstatymais ir kitais teisės aktais jam pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas 39 srityse bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse.