Už ką Šiau­liai dė­kin­gi skulp­to­riui Aloy­zui To­lei­kiui?

Pro­fe­so­riui, skulp­to­riui Aloy­zui To­lei­kiui šie­met su­ka­ko 90 me­tų. Gar­bin­go ju­bi­lie­jaus su­lau­ku­sio me­ni­nin­ko var­das Šiau­liams la­bai reikš­min­gas. Jo dė­ka mies­te at­si­ra­do dvi dai­lės ga­le­ri­jos, Dai­lės fa­kul­te­tas. Iki da­bar yra iš­li­kę skulp­to­riaus me­no kū­ri­niai, puo­šian­tys mies­to bul­va­rą. Įs­pū­din­gi bius­tai anuo­met, t. y. so­viet­me­čiu, su­lauk­da­vo ne­ma­žai įvai­rių reak­ci­jų.

Šiaulių pedagoginio instituto veteranas

A. Toleikis gimė 1931 m. balandžio 12 d. Šilalės rajono Gvaldų kaime. 1949–1955 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, 1963 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Iškart po mokslų gavo pasiūlymą likti Vilniuje ir dirbti lėlių teatre. Tačiau jaunas vyras su lėlėmis dirbti nenorėjo. Tuo pačiu metu išgirdo patarimą – vykti į Šiaulius, mat Pedagoginiame institute trūko dėstytojų. A. Toleikis taip ir atsidūrė Saulės mieste. Atvykęs į Šiaulius, įsikūrė Kalniuko rajone.

1970-aisiais jam buvo suteiktas docento laipsnis, o 1980-aisiais – profesoriaus laipsnis. Iš viso Šiaulių pedagoginiam institutui A. Toleikis paskyrė bene keturiasdešimtmetį – dėstytojavo 39 metus. 10 metų jis buvo Piešimo katedros vedėju. Bet, kaip yra sakęs pats, nusibodo, norėjosi daugiau laisvo laiko kūrybai.

A. Toleikiui ėmus dirbti Šiaulių pedagoginiame institute, prasidėjo labai daug kultūrinių permainų. Ne tik instituto gyvenime, bet ir miesto. Galima sakyti, kad sulig dėstytojo darbo pradžia prasidėjo tikras dailės mokytojų rengimas, buvo įkurtas Dailės fakultetas Zubovų rūmuose.

Už Šiaulių dailės galerijas dėkingi A. Toleikiui

A. Toleikis nuo 1966 m. priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai, o kai 1975 m. Šiauliuose buvo įsteigtas Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyrius, jis buvo paskirtas pirmininku. Šio menininko galvoje visada virė mintys ir idėjos, jam netrūko nei veiklumo, nei noro pasiekti savo tikslų. Šie bruožai padėjo įgyvendinti gimusias idėjas, mat A. Toleikis kelis kartus buvo išrinktas į miesto tarybą, į kultūros tarybą, kur jis buvo išklausomas, o pasiūlytos idėjos dažnai tapdavo kūnu.

Išties daug pastangų A. Toleikis įdėjo tam, kad mieste atsirastų vietų, kur galėtų būti eksponuojami dailininkų darbai. Būtent šiam menininkui Šiauliai turi būti dėkingi už Šiaulių dailės galeriją, anuomet – Parodų rūmus. Jo pastangomis Parodų rūmai buvo pastatyti 1977 m., o 1999 m. skulptoriaus iniciatyva įkurta Šiaulių universiteto dailės galerija.

„Jaunystė“ parduotuvėje...

Kokios gi A. Toleikio idėjos virto skulptūromis ir atrado vietą Šiauliuose? Pirmoji dekoratyvinė gerbiamo menininko skulptūra papuošė Šiaulių bulvarą. 1968 m. šalia anuomet veikusio restorano „Jaunystė“ atsirado tokio paties pavadinimo skulptūra. Ji stovėjo po svyrančiais gluosniais prie fontanėlio priešais restoraną.

Tačiau, laisvėjant Lietuvai, keitėsi miesto veidas, pastatai... Restorano vietoje įsikūrė prekybos centras „Norfa“. Skulptūra „Jaunystė“ nedingo, bet ją, perskilusią, pats A. Toleikis rado pastato viduje. Skulptoriaus iniciatyva „Jaunystė“ buvo nuvežta į Vilnių ir restauruota.

Vėliau kurį laiką ji dar stovėjo prekybos centro šone prie sienos, o paskui dingo. Be skulptūros, regis, neteko savo vertės ir fontanas, kurio vietoje buvo leista įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

Galiausiai „Jaunystė“ buvo rasta privačioje valdoje iki pusės įbetonuota į žemę.

Prieštaringai vertinama „Motinystė“

Vaikštinėdami bulvaru, šalia Didždvario gimnazijos, galime ir dabar išvysti dar vieną autoriaus kūrinį. Tai „Mergaitė su dūdelėmis“. 1985 m. pagaminta skulptūra buvo skirta Pedagoginio instituto vidiniam kiemeliui, tačiau atsitiktinai atsirado prie Šiaulių Didždvario gimnazijos. Šioje vietoje ji puikiai tiko ir dabar bulvaras be jos nebeįsivaizduojamas.

Netoli šio kūrinio stovi dar vienas A. Toleikio darbas. Tai įspūdingas biustas „Motinystė“, atsiradęs
1980 m. Iš tiesų ši skulptūra anuomet kėlė daug aistrų, diskusijų ir nepasitenkinimo. Valdžiai ir visuomenei sovietmečiu netoleruotina buvo viešoje erdvėje rodyti maitinančią motiną. Visgi po ilgo kelio ir įrodinėjimų skulptūra atrado savo vietą Saulės miesto bulvare.

Joje vaizduojama beveik nuoga moteris su kūdikiu ant kelių. Prieš Kaštonų alėją stovinti skulptūra dabar tapusi praeivių, ypač su mažais vaikais, traukos vieta. Mat 2009 m., vykstant bulvaro rekonstrukcijai, buvo performuotas šalia esantis fontanas ir pasodinti želdiniai. Greta jos vėliau atsirado ir vaikų žaidimų aikštelė, tad „Motinystė“ dabar mėgaujasi jaukia šeimų aplinka.

Kūrė ir paminklus

Dar keletas A. Toleikio darbų išlikę Šiaulių miesto kapinėse. Skulptorius gamino ir paminklus. Vienas jų – Senosiose Šiaulių kapinėse, skirtas Stasiui Šalkauskiui. Antkapiniame paminkle vaizduojamas rymantis „Rūpintojėlis“, pasirėmęs galvą ranka ir kažką mąstantis. Taip skulptorius išreiškė pagarbą žymiam filosofui.

Kitas paminklas primena Šiaulių poetą J. Krikščiūną-Jovarą. Nors jo poezija buvo vertinama prieštaringai, tačiau vyras buvo tarp aktyviausių knygnešių spaudos draudimo metais. Taigi A. Toleikis jam sukūrė paminklą „Poezijos mūza“ (1973 m.). Jį galima rasti K. Donelaičio kapinėse. Skulptoriaus sprendimas buvo gana drąsus – tai granitinis svajingos, prisimerkusios moters biustas, vaizduojantis mūzą.

A. Toleikio dėka šalia Menų fakulteto atsirado ir dviejų liūtų skulptūros. Tiesa, jos jau buvo ne paties dėstytojo, o studento darbas (vadovas D. Lukoševičius).

Nusipelniusio meno veikėjo titulas

Už savo kūrybą menininkas A. Toleikis sulaukė garbingo įvertinimo. 1978 m. skulptoriui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.

A. Toleikis sukūrė dešimtis portretų, dekoratyvinių skulptūrų, medalių, projektavo antkapinius paminklus. Darbai atlikti iš marmuro, granito, bronzos, terakotos, medžio. Skulptorius dalyvavo parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Maskvoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Svarbesni kūriniai, stovintys įvairiuose Lietuvos miestuose: „Jaunystė“ (1969), „Ikaras“ (1971), „Grojanti mergaitė“ (1978), „Dubysa“ (1976), „Rytas“ (1979), „Motinystė“ (1980), „Mergaitė su dūdelėmis“ (1985), „Laiko ritmai“ (2014), antkapinis paminklas poetui J. Krikščiūnui-Jovarui „Poezijos mūza“ (1973), antkapinis paminklas A. Bilevičiūtei (1977), žymių šiauliečių bareljefai, biustai: muziejininko J. Naudužo, dailininko G. Bagdonavičiaus, aktorės P. Pinkauskaitės, gydytojo J. Jankausko ir kitų.

Šiuo metu Birštone gyvenančio Aloyzo Toleikio darbų yra įvairių Lietuvos muziejų fonduose. 1972 ir 1982 m. apie skulptorių išleistos Jono Sidaravičiaus ir Vytenio Rimkaus knygos.