Už investicijų ir statybų proveržio slypi nerimas dėl „antrosios bangos“ padarinių

Apie tai, kaip kurortas gyvena karantino laikotarpiu – „Birštono versmių“ interviu su Birštono savivaldybės mere Nijole Dirginčiene.

–Visuomeninis gyvenimas Birštone karantino laikotarpiu pristabdytas, įstaigos perėjo prie nuotolinio darbo, tačiau pasižvalgius po kurortą, dėmesį patraukia statomi, rekonstruojami pastatai, tvarkomos gatvės, šaligatviai. Gerbiama mere, kas lėmė tokį sujudimą?
–Iš tikrųjų ir patys nelabai tikime, kad tokiu nepalankiu sveikatai pandemijos laikotarpiu šie metai Savivaldybei tapo sėkmingi investavimo prasme: iš Vyriausybės sulaukėme rekordinio papildomo finansavimo COVID-19 pasekmių mažinimui ir statybų sektoriaus palaikymui. Skaičiai tikrai įspūdingi: Savivaldybės biudžetas siekia 9 mln. eurų, o papildomai gavome per 3 mln. eurų investicijų, todėl skubame šias lėšas įsisavinti iki šių metų gruodžio pabaigos.
Tai – didelė organizacinė atsakomybė ir nemažas išbandymas, ypač šiuo metu, kai dalis Savivaldybės administracijos darbuotojų pasikeisdami dirba nuotoliniu būdu. Esu jiems dėkinga už tai, kad neskaičiuoja darbo valandų, yra suinteresuoti padirbėti ir vakarais, ir savaitgaliais, nes projektus būtina įgyvendinti laiku.
– Kokie infrastruktūros objektai mieste yra laukiamiausi ir bus baigti dar šiemet, o kokie darbai nusikels į kitus metus?
– Tikiuosi, kad iki šių metų pabaigos bus baigta šešerius metus trukusi Daugiafunkcio sporto centro statyba – tam gauta 1,4 mln. eurų. Jeigu lėšų įrangai įsigyti pritrūks – prisidės ir Savivaldybė, kad prieš kitų metų vasaros sezoną centras lankytojams atvertų duris.
Labai džiaugiuosi, kad buvo surasta lėšų „Giliuko“ lopšelio-darželio antrojo aukšto remontui, dar 300 tūkst. eurų iš pandemijos suvaldymo fondo papildomai skirta stogo, sienų, pamatų, langų atnaujinimui. Todėl planuojame, kad po Naujųjų metų darželinukai ir darbuotojai galės sugrįžti į gražias ir jaukias patalpas.
Tikimės, kad kitą rugsėjį įkurtuves galės švęsti ir Meno mokyklos bendruomenė, pastato modernizavimui ir pritaikymui šiemet gauta 400 tūkst. eurų, darbai vyksta pilnu tempu.
Vienas iš didžiausių šio meto gatvių ir kelių tvarkymo projektų – kurorto Jaunimo gatvės rekonstrukcija, darbų apimtis siekia 1,8 mln. Šiemet reikia atlikti darbų už 1 mln. eurų. Lygiagrečiai su gatvės tvarkymu vyksta ir vandentiekio tinklų atnaujinimo darbai, keičiamos šilumos trasos. Darbus baigti planuojame kitą birželį.
Kita svarbi Birštonui gatvė – N.Silvanavičiaus, šiuo metu tvarkomos jos atkarpos, perklojami nauji šaligatviai, bus įrengtas modernus apšvietimas, tam skirta 170 tūkst. eurų.
Žvėrinčiaus miške išasfaltuotos dvi beveik 2 km ilgio dviračių takų atkarpos, iki gegužės sutvarkysime ir likusią tako dalį. Asfaltuota Bokšto alėja ir įrengtas apšvietimas.
– Kurortas atsinaujina ir puošiasi, o kas svarbaus nuveikta dėl patogesnio kaimiškų vietovių gyventojų susisiekimo, sodininkų interesų?
– Žinoma, Savivaldybei rūpi, kad būtų mažinamas atotrūkis tarp miesto ir kaimo, gerinama užmiesčio kelių būklė. Savivaldybėje nužvyruotas kelias per Šilėnų sodus, Puzonių-Matiešionių kelio atkarpa. Vilniaus gatvės tvarkymui buvo skirta per 130 tūkst. eurų, Būdų kaimo kelio tvarkymui – beveik 120 tūkst. eurų. Daugeliui kyla klausimų, kodėl neišasfaltuota maždaug dešimties metrų ilgio šio kelio jungtis su A16, tačiau Savivaldybė negali remontuoti regioninio kelio nuovažų. Šiuo klausimu kreipėmės į Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją, tačiau kol kas teigiamo atsakymo negavome.
Šiuo metu perkami rangos darbai dėl nuotekų tinklų įrengimo „Rūtos“ sodų bendrijoje.
– Akivaizdu, kad pačiame Birštone lieka vis mažiau apleistų pastatų ir nenaudojamų sklypų. Galimybe investuoti kurorte aktyviai domisi privataus verslo atstovai, „pajudėjusi“ gyvenamųjų daugiabučių namų statyba…
– Verslininkai iš tiesų įgyvendina nemažai įvairių projektų, kurie gerina kurorto įvaizdį, yra patrauklūs miesto svečiams. Dėl pandemijos dar nebuvo progos visuomenei pristatyti puikų „Vytautas Active“ korpusą, siūlantį unikalų poilsį tik suaugusiems. Šalia esančioje teritorijoje Nemuno link jau vyksta žemės darbai, čia bus tiesiamos gatvės ir statomi verslo objektai.
Nudžiugino ir privačiomis lėšomis rekonstruotas modernus viešbutis „Esė“ (buv. „Sonata“), kuris netrukus bus atidarytas. Prie „Birštono seklytėlės“ įrenginėjama graži lauko terasa, atsiras dvi apžvalgos aikštelės į vaizdingą Nemuną.
Verslininkai mato prasmę ir drąsiai investuoja Birštono kurorte, taip pat ir į daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, tokio proveržio kurorte laukėme bene du dešimtmečius.
Kęstučio gatvėje, vietoj buvusio „Druskupio“ restorano, įgyvendinamas šiuolaikiškas gyvenamosios paskirties namų projektas „Birštono vilos“, jo metu bus įrengta 100 butų. Muziejaus gatvėje, miesto centre, iškilo „Birutės terasos“ – išskirtinio dizaino nauji kotedžai ir butai. Mikrorajone, vietoj nenaudojamos skalbyklos pastato, statomas naujas daugiabutis gyvenamasis namas.
Dar vienas daugiabutis „dygsta“ privačiame sklype, esančiame netoli autobusų stoties. Suprojektuotas pastatas – kompaktiškas, pritaikytas prie reljefo ir draugiškas aplinkai. Tikimės, kad atsiradus gyvenamosios paskirties būstų pasiūlai, į Birštoną atsikels ir daugiau jaunų šeimų, savivaldybei reikalingų specialistų.
– Ko gero, kurorto atsigavimo ženklų yra ir daugiau?
–Ateityje privačiomis lėšomis kurorte bus vykdoma ir daugiau projektų, kurių metu bus rekonstruoti, atnaujinti šiuo metu nenaudojami, apleisti statiniai. Pavyzdžiui, senojo pašto vietoje planuojama statyti apartamentus, B.Sruogos ir Algirdo (vietoj buvusios Kurortologijos laboratorijos) gatvėse – viešbučiai su SPA centrais.
Kitame Nemuno krante, Kampiškių g., savininkams grąžinus žemę, projektuojami sklypai, šioje vietoje leistini mažaaukštės statybos gyvenamieji namai. Baigiamas užstatyti individualių namų kvartalas Mokyklos gatvėje, Savivaldybė įrengė šios teritorijos infrastruktūrą.
Škėvonių kvartale suformuotas 51 sklypas, Savivaldybės lėšomis nutiestas laikinas kelias, ketinama tiesti dar vieną, tai bus paskata žmonėms pradėti individualių namų statybas.
– Panašu, kad kurortas virtęs viena didele statybų aikštele, tačiau sparti plėtra, intensyvesnis judėjimas kelia ir tam tikrų nepatogumų…
–Savivaldybės tikslas – prižiūrėti, kad naujos statybos nesikėsintų į žaliąsias miesto erdves, nedidintų oro taršos, todėl ypač senamiestyje ribosime automobilių stovėjimo aikštelių įrengimą ir didinsime parkavimo vietų skaičių kurorto prieigose. Dar lapkritį ketiname visuomenės svarstymui pateikti eismo sureguliavimo mieste studiją, lauksime pastabų ir pasiūlymų.
Labai pasiteisino šiais metais mieste įrengti eismo ribojimo, automobilių statymą draudžiantys ženklai. Tiesa, dėl to sulaukėme nepasitenkinimo, administracine tvarka už transporto statymą neleistinose vietose nubausti žmonės skundė mūsų sprendimus.
Visgi ir toliau darysime viską, kad gyvenantys kurorte ir jo svečiai mieste jaustųsi saugiai, kvėpuotų švariu oru. Įvažiavimus ir išvažiavimus iš miesto stebi vaizdo kameros, fiksuojančios transporto priemonių numerius, įsigijome universalų triukšmo matuoklį – juo bus matuojamas ne tik transporto priemonių, bet ir uždarose patalpose keliamas triukšmo lygis.
– Su kokiomis problemomis Savivaldybė susiduria karantino laikotarpiu? Kaip pandemija paveiks šių metų biudžeto pajamų surinkimą?
– Ir žmogiškąja ir organizacine, ir koronaviruso valdymo prasmėmis kyla daug įtampos ir nežinios. Juk pavasarį neturėjome nė vieno COVID-19 atvejo, dabar sergančiųjų skaičius artėja prie trisdešimties… Rūpėjo, ar pasiteisins nuotolinis darbas gimnazijoje. Dabar įsitikinome, kad sistema veikia, iššūkiai sprendžiami sėkmingai.
Pirkome asmens saugos priemones, dezinfekavome viešąsias erdves, galiausiai įsigijome patalpų dezinfekavimo aparatą, kuriuo dalinsimės su visomis biudžetinėmis įstaigomis, norime, kad jų darbuotojai būtų sveiki…
Didžiausia finansinė šio laikotarpio problema – vėluojančios įplaukos į biudžetą. Įvairias paslaugas teikiančios, iš turizmo gyvenančios įmonės pirmosios pandemijos bangos metu buvo sustabdžiusios savo veiklą, nespėjus atsigauti užklupo antroji koronaviruso banga. SPA centrai, maitinimo įstaigos užsidarė, sanatorijos ir kai kurios apgyvendinimo įstaigos, laikydamosi griežtų apsaugos priemonių, bando išgyventi su mažesniais klientų srautais. Tačiau kurortinės rinkliavos surinkimas sumažėjo 50 proc., todėl negalėsime koofinansuoti kai kurių žadėtų projektų, darbai bus atidėti. 500 tūkst. eurų atsilieka ir Gyventojų pajamų mokesčio surinkimas.
–Tikriausiai ne iš gero gyvenimo Lietuvos savivaldybių asociacija teikia savo pasiūlymus Vyriausybei dėl kitų metų biudžeto, tarp kurių ir siūlymai padidinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, taip pat įsteigti Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą?
– LSA taryboje keliame klausimą dėl sumažintų lėšų, kurios skiriamos savivaldybių savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti. Jeigu į mūsų prašymus nebus atsižvelgta, negalėsime patenkinti švietimo, kultūros ir kitų sričių poreikių. Konkrečiai Birštone dar labiau mažėtų biudžetinėms įstaigoms skiriamos lėšos. Jų išlaidas labai apribojome, ieškodami galimybės baigti pradėtus svarbius projektus. Savivaldybei imti paskolą neleidžia nustatyti skolinimosi limitai. Todėl jeigu būtų įsteigtas valstybės bei europinėmis ekonomikos gaivinimui skirtomis lėšomis finansuojamas Savivaldybių paskolų ir garantijų fondas, daugeliui savivaldybių būtų atrištos rankos vykdyti investicinius projektus, susijusius ir su inovatyvaus verslo skatinimu bei darbo vietų kūrimu.
– Minėjote, kad kurorto restoranai, kavinės, viešbučiai, kitos apgyvendinimo įstaigos išgyvena sunkumus, jos ieško įvairių galimybių išsilaikyti. Kaip savivaldybė gali palengvinti verslo padėtį?
– Nors nesurinkdamas mokesčių biudžetas nukenčia, Savivaldybės taryba taiko lengvatas verslo įmonėms. Po pirmosios koronaviruso bangos ir šiuo metu verslo įmonėms, pateikusioms prašymus, mažiname žemės bei pastatų nuomos, atliekų tvarkymo mokesčius.
– Šalyje įsigaliojus karantino režimui Birštonas demonstruoja atvirumo ir svetingumo politiką, kviesdamas Lietuvos gyventojus apsilankyti kurorte, pasivaikščioti jo erdvėse, apsigyventi viešbučiuose, derinant nuotolinį darbą ir laisvalaikį. Tai – vienas iš būdų palaikyti aptarnavimo sferos gyvybingumą?
–Buvimas tarp keturių sienų žmonėms kelia didelį stresą ir nerimą, todėl su didele atsakomybe ir prašymu laikytis visų saugumo rekomendacijų kviečiame apsilankyti Birštone ir atgauti fizinę bei dvasinę sveikatą, pasisemti teigiamų emocijų ir energijos. Kurorte malonu pasivaikščioti Žvėrinčiaus takais, Nemuno krantine, parkuose, aplankyti Druskupio vandens garinimo bokštą, Kneipo sodą, pasižvalgyti į vaizdingas apylinkes nuo aukščiausio apžvalgos bokšto.
Atvykusieji gali patogiai apsistoti jaukiose vilose, poilsio namuose ir viešbučiuose, be jokios įtampos dirbti nuotoliniu būdu ir ilsėtis, pasinaudoti gydomosiomis procedūromis, kitais kurorto privalumais.
Manau, kad po karantino, grįžtant prie normalaus gyvenimo ritmo, dar labiau išaugs kurortų vaidmuo, padedant žmonėms greičiau atsigauti nuo patirtos psichologinės įtampos, atstatant pašlijusią sveikatą. Tikiuosi, kad Vyriausybė ir kitos instancijos atkreips į tai dėmesį.
– Kiek daugiau nei mėnuo liko iki Kalėdų. Galbūt įvairius visuomeninio gyvenimo suvaržymus kurorto gyventojams ir miesto svečiams kompensuos šventinio laikotarpio Birštone staigmenos?
– Galiu pažadėti, kad miesto pagrindinėje aikštėje šventinė eglė bus tikrai įžiebta, tik prie jos nešurmuliuos Kalėdinis miestelis, nevyks koncertai. Kviečiame visas savivaldybės įstaigas, organizacijas, bendruomenes šviesų girliandomis papuošti pastatus, langus, kiemus ir apšviesti miestą, kitas gyvenamąsias vietoves tamsiais žiemos vakarais, sukurti sau ir kitiems pakylėtą nuotaiką.
Nepaisant slegiančios situacijos, bendromis pastangomis galime prisikviesti Kalėdas į Birštoną, – jos tikrai užsuks į kiekvienus namus ir aplankys kiekvieną iš mūsų…
Artėjančių švenčių proga visiems linkiu sveikatos ir vilties!
– Dėkoju už skirtą laiką.

Dalė Lazauskienė