Už kyšininkavimą kalintis V. Šiliauskas lieka už grotų: teismas atmetė jo prašymą išeiti į laisvę anksčiau

Už kyšininkavimą kalinčiam buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui nepavyko anksčiau laiko išeiti į laisvę – pirmadienį teismas atmetė jo skundą.

Apie tai Eltai pranešė teismo atstovė Milda Kryžė.

Dabar dėl nuteistojo lygtinio paleidimo galės būti sprendžiama ne anksčiau nei po pusmečio.

V. Šiliauskas pageidavo išeiti į laisvę daug anksčiau, o būdamas laisvėje sutiko segėti apykoję – elektroninį stebėjimo prietaisą, informuojantį apie asmens buvimo vietą.

ELTA primena, kad V. Šiliauskas buvo nuteistas kalėti už vieno didžiausių šalyje – 260 tūkst. eurų – kyšio priėmimą, vasario pabaigoje jis buvo uždarytas į Kauno kalėjimą – tai yra prieš septynis mėnesius. Per ikiteisminį tyrimą V. Šiliauskas buvo suimtas apie du mėnesius, šis laikas yra įskaičiuojamas į bausmės laiką, todėl laikoma, kad jis jau atliko maždaug devynis mėnesius bausmės iš paskirtų 3 metų ir 4 mėnesių.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Kauno kalėjime liepos 25 dieną priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įvertinta ir tai, kad padarytas sunkus tęstinis tyčinis nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų, maža atliktos bausmės dalis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytos žemos nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė išraiška nekito.

Komisija taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kur konstatuota, kad nuteistasis viso proceso metu minimizavo savo vaidmenį, kaltę pripažino tik surinkus jo kaltę pagrindžiančius duomenis, šis teismas pašalino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo, be to kaltės ir gailesčio pripažinimas labiau matomos per žalas šeimai prizmę nei padarytą žalą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Komisija paskelbė, kad jos neįtikino nulteistojo kaltės ir gailesčio pripažinimas, ji mano, kad yra per trumpas laikas suprasti veiksmus ir pripažinti klaidas ir už jas atsakyti, todėl reikalingas ilgesnis laikotarpis, kad būtų išlaikytas nepriekaištingas elgesys, tęstiniame socialinės reabilitacijos priemonių plane, siekiant formuoti pozityvias nuostatas į visuomenę.

Tuomet nuteistojo advokatas Ruslanas Boiko pateikė Kauno apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti komisijos nutarimą ir taikyti V. Šiliauskui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Tačiau rugsėjo 2 dieną skundą išnagrinėjęs teismas komisijos sprendimą paliko galioti.

Kauno apylinkės teismas paskelbė, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.

„Svarbus ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, nenustačius tam neabejotino pagrindo, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, o kartu nuteistajam asmeniui tai galėtų sudaryti regimybę dėl nebaudžiamumo“, – rašoma teisėjos Rasos Balsevičienės nutartyje.

Teisėjos manymu, atlikta dar yra labai nedidelė dalis iš paskirtos 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kalėdamas kalėjime V. Šiliauskas dirba, laisvalaikiu gamina darbus iš medienos, dalyvauja užimtumuose, kuriuos organizuoja savanoriai, paskirtas Nuteistųjų kolektyvo tarybos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime pirmininku, palaiko artimus santykius su artimaisiais, bendrauja su jais per trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, taip pat vaizdo skambučiais.

„Nuteistasis linkęs bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais, įkalinimo įstaigoje nėra baustas drausmine tvarka, yra motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį, dalyvauja siūlomose priemonėse, yra motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį. Teismo vertinimu, nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypač dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nebuvo nė karto skatintas, o pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistajam pakeistos bausmės laikymo sąlygos – iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastosios grupės perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą lengvąją grupę“, – rašoma teisėjos R. Balsevičienės nutartyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) V. Šiliausko bylą kasacine tvarka nagrinės lapkričio 5 dieną. Trijų teisėjų kolegija nagrinės nuteistojo ir Generalinės prokuratūros kasacinius skundus dėl priimto nuosprendžio.

Teismo nuosprendžiu iš V. Šiliausko buvo konfiskuoti kratos metu rasti 240 tūkstančių 930 eurų ir išieškoti dar daugiau nei 19 tūkstančių eurų. Jie jau perduoti valstybei.

Be to, V. Šiliauskui uždrausta 7 metus dirbti valstybės tarnyboje.