Utenos rajono gyventojai vis dažniau įsipainioja į sukčių voratinklį

Sukčiavimo atvejų šalyje daugėja: į aferistų rankas įkliūva vis daugiau patiklių žmonių, kurie jiems patiki visas per gyvenimą sukauptas santaupas. Tiesiog patys atneša ir atiduoda, o sukčiai pasiima ir prapuola it į vandenį. Jų pasiekti neįmanoma nei telefonu, nei kitais būdais. Žmogus lieka nusivylęs savimi, savo lengvabūdišku poelgiu, o savo bėdą ima slėpti nuo kitų.

Į nepavydėtiną situaciją patekusi uteniškė Irena (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sukčiams atidavė 14 ar net 16 tūkstančių eurų (tikslios sumos nukentėjusioji negalėjo įvardyti), o kaip tai įvyko, ji negalėjo išsamiai papasakoti. Visąlaik mokiusi savo kartu su ja gyvenantį brolį nepakliūti į sukčių pinkles, Irena įkliuvo pati. Savo skaudžia istorija ji sutiko pasidalyti ir su laikraščio „Utenos diena“ skaitytojais.

Remontui skirtus pinigus atidavė aferistams

Paprasta, nuoširdi ir geraširdė moteris gyvena Utenoje nuosavame bute kartu su broliu. Jie gerai sutaria, vienas kitam ne tik padeda, bet ir pamoko, pataria. Moteris broliui nuolat pabrėždavo, kad šiais laikais itin reikia saugotis įvairiausių apsišaukėlių, sukčių, kurie iš patiklių žmonių išvilioja ir pinigus, ir daiktus. Mokė jį iki to vakaro, kai pati sulaukė netikėto skambučio. Tiesa, rusakalbis vyras paskambino jos broliui, o šis savo telefoną perdavė seseriai, gerai mokančiai rusų kalbą. „Viskas vyko vasario pradžioje. Vieną dieną grįžau iš darbo, ilsėjausi, o vakare paskambino kažkoks rusiškai kalbantis vyras. Atsiliepė mano brolis. Aš jį dar perspėjau, kad tai gali būti sukčius. Skambinęs vyras dar pasiteiravo, kas yra namuose. Broliui pasakius, kad sesuo, jis paprašė pakviesti mane. Maloniai kalbantis vyriškis prisistatė operatoriumi Maksimu ir paklausė, ar moku naudotis internetu. Išgirdęs teigiamą atsakymą jis dėstė, kad banke, kuriame laikomi mano pinigai, vyksta sukčiavimas ir dėl to reikia atlikti ekspertizę. Dar paprašė pasakyti pinigų sumą, kuri yra banke, nes ją irgi reikia patikrinti. Patikslino, kad tame pačiame banke, kur laikomos mano santaupos, nustatytas sukčiavimo atvejis, kažkas iš banko darbuotojų kėsinasi nuimti mano pinigus“, – pirmo pokalbio su nepažįstamuoju detales bandė prisiminti pašnekovė.

Ji nepažįstamajam užsiminė, kad pati nueis į Utenos kredito uniją ir pasiteiraus, ar tai yra tiesa. Tačiau vyriškis iškart užkirto: „Jūs, ponia, niekur neikit, vyksta ekspertizė. Niekas, išskyrus jus ir brolį, neturi sužinoti.“ Moteris patikėjo, kad galbūt tyla padės „išgelbėti“ jos sąskaitą, todėl ryžosi pagelbėti „padėjėjui“ ir daryti tai, ką jis lieps.

Vieną dieną Irena užsuko pas savo kaimynę išgerti arbatos. Vėl skambutis. Kaimynė įtartinai nužvelgė viešnią ir atsargiai paklausė, kas čia paskambino. Irena bandė išsisukti esą tai darbiniai reikalai.

Grįžusi namo moteris vėl sulaukė skambučio. Tąkart sukčius paklausė, ar ji turi grynųjų pinigų namie, kitaip tariant, po pagalve ar kurioje nors kitoje namų vietoje. Visas namie turimas santaupas, taip pat banko kortelę su visais duomenimis jis paprašė įdėti į voką. Tiesa, prieš tai moteris nuskubėjo į banką ir iš ten pasiėmė dar 5 tūkstančius eurų. Sukčių pamokyta, ji banko darbuotojams užsiminė esą šiuos pinigus panaudos būsto remontui. Apie remonto darbus ji buvo minėjusi ir anksčiau, tad banko darbuotojams nekilo įtarimų, kad jų klientė sėkmingai vyniojama aplink sukčių pirštą.

Voką moteris išnešė pati ir atidavė jaunam vyriškiui. Į vidų ji įdėjo savo turimus pinigus, banko kortelę su kodais. Įtarimo nekėlęs vyras pasakė, kad „sutvarkys“ šį nešvarų sukčiavimo atvejį, o pinigai su kortele saugiai grįš pas šeimininkę. Taip pat pasiteiravo, ar pinigus pervesti į naują, ar į moters jau turimą kortelę. Irena patikslino, kad jai būtų patogiau, jeigu pinigai sukristų į senąją kortelę.

„Iki mano namų laiptinės atėjo jaunas, maždaug 35 metų, vyras. Mandagiai pasisveikino. Kalbėjo rusiškai. Atidaviau jam tą voką su pinigais ir banko kortele. Pastebėjau, kad nueinantis vyras kažką savo telefone maigė, gal kažko ieškojo... Nežinau. Tiek jį ir temačiau“, – prisiminė pašnekovė. Tiesa, jai dar pažadėjo, kad atvyks kurjeris, kuris „po atliktos ekspertizės“ ir grąžins kortelę su pinigais.

Moteris ėmė jausti šiokį tokį nerimą, mat nei kurjerio, nei grąžinti žadėtų pinigų ji taip ir nesulaukė. Susisiekti su aferistu irgi nepavyko – niekas į skambučius neatsiliepė. „Kai neprisiskambinau, supratau, kad užkibau ant sukčių kabliuko“, – guodėsi nukentėjusioji ir pasidalijo patarimu niekuomet nesileisti į kalbas su tais, kurie teiraujasi asmeninių duomenų ar informacijos, susijusios su finansais. Ji prisipažino, kad iš savo klaidų pasimokė, tačiau tai suprato per vėlai – liko ir be santaupų, ir su didžiule nuoskauda. Visą gyvenimą sąžiningai gyvenanti moteris netikėjo, kad pati bus taip skausmingai apgauta.

Kartais klientai nenori suprasti ir pripažinti

Šios moters, kuri savo santaupas laikė Utenos kredito unijoje, istorija sukrėtė ir šios įmonės administracijos vadovą Andrių Mackonį. Jo teigimu, kai pinigai yra pervedami į tam tikras sąskaitas, galbūt teisėsaugai lengviau atsekti, tačiau šiuo atveju pinigai buvo išgryninti ir atiduoti į kito asmens rankas, tad surasti kaltininką galimybių labai mažai. „Tokiu atveju – visi galai į vandenį. Ji pati atidavė pinigus ir kortelę su kodais. Sukčiai kortelę sėkmingai ištuštino. Mano manymu, dirba psichologiškai išprusę žmonės, puikiai žinantys kitų žmonių silpnybes“, – pabrėžė A. Mackonis ir pridūrė, kad būtų išties labai įdomu išgirsti, kaip vyksta pokalbiai su į sukčių pinkles įviliojamais žmonėmis, paklausyti, kaip nukentėjusieji yra užverbuojami.

Pasak A. Mackonio, jo darbo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai klientai pageidavo tam tikras pinigų sumas pervesti į kitas sąskaitas, kurios, akivaizdu, priklauso sukčiams. „Ir triženkles, ir keturženkles sumas taikosi pervesti. Būna įvairių atvejų. Dažnai klientai teisinasi, kad žmogų pažįsta iš bendravimo internetu, todėl nori pervesti pinigus. Esame paprašę klientų parodyti tuos susirašinėjimus. Akivaizdu – jie būna įtraukti į sukčiavimą, bet to nesupranta ir dažniausiai net nenori pripažinti“, – kalbėjo pašnekovas. – „Be to, sukčiai moko savo aukas, ką sakyti banke, kad kiltų kuo mažiau įtarimų dėl kliento įsitraukimo į sukčiavimo schemą: „Sakyk, kad pinigai reikalingi būsto remontui, sakyk, kad reikia pervesti pinigų giminaičiui, kuriam nutiko nelaimė, ir t. t.“

Šis atvejis, kai iš klientės buvo išviliota tokia didelė pinigų suma, anot A. Mackonio, kuris palydėjo nukentėjusią moterį iki policijos komisariato, jo darbo praktikoje yra pirmas. „Yra ir daugiau žmonių, nudegusių nuo sukčių, tačiau tos pinigų sumos buvo nedidelės“, – pabrėžė jis.

„Ilgai svarsčiau, kaip tokie dalykai nutinka. Manau, mūsų žmonės yra per geri. Religija ir kultūra mus moko, kad gėris visada nugali blogį, – tokią laimingą pabaigą rasite beveik visose pasakose, filmuose. Ir šiuo atveju moteris norėjo gero: ryžosi pagelbėti „teisėsaugininkui apsimetėliui“ sugauti neva nesąžiningus bankininkus, „ekspertizei“ atidavė ir išgrynintus pinigus, ir mokėjimo kortelę su kodais. Deja, čia jos tikėjimu laiminga pabaiga buvo pasinaudota. Tikriausiai tik švietimas ir nuolatinis visuomenės informavimas apie vyraujančius sukčiavimo atvejus su konkrečiais pavyzdžiais galėtų padėti mažinti sukčiavimo aukų skaičių“, – kalbėjo Utenos kredito unijos vadovas, pabrėžęs, kad informacijos jau ir dabar išties labai daug, tačiau skausmingų atvejų nemažėja, atvirkščiai, jų daugėja, didėja ir išviliojamų pinigų sumos. Jam gaila, kad retas nukentėjęs asmuo ryžtasi pasipasakoti, kaip jis įkliuvo, nes galimai gėda prisipažinti, kad liko apkvailintas.

„Kol kas Lietuvoje didžiausios pinigų sumos prarandamos per romantinį ar investicinį sukčiavimą. Dažniausiai pokalbius su gyventojais pradeda rusakalbiai. O jei pokalbis vyksta internetinėje erdvėje, dažnai pastebime, kad susirašinėjimuose pasitaiko nemažai gramatinių klaidų – tai rodo, kad galbūt tekstas yra išverstas į lietuvių kalbą. Tačiau tai tik laikinas dalykas, dirbtinis intelektas visa tai greitai pakeis, ir sukčiai su mumis bendraus taisyklinga lietuvių kalba“, – samprotavo A. Mackonis. Jis įsitikinęs, kad sukčiai dažniausiai nusitaiko į vyresnius žmones, kurie turi per gyvenimą sukauptų pinigų, mažiau moka naudotis internetu ir yra labiau patiklūs.

A. Mackonis stebisi sukčių psichologiniu pasikaustymu: jie veikia komandoje ir, manipuliuodami emocijomis, puikiai geba išgauti informaciją, kur į jų pinkles viliojamas žmogus laiko savo santaupas, kiek turi pinigų ir pan.

Kitapus kompiuterio ar telefono slypi paslaptis

Tikriausiai sunkoka būtų įvardyti, kas vyksta žmogaus viduje tuo metu, kai į jį nusitaiko sukčiai, ir suprasti, ką jis jaučia apgautas. Utenoje psichologe dirbanti Edita Vaišnoraitė pabrėžė, kad internetiniai sukčiai išties yra puikūs manipuliatoriai ir moka pasirinkti savo auką, manipuliuoti žmonių emocijomis, psichologiniais mechanizmais, kad įgytų pasitikėjimą. „Jų taikinys – tai žmogus, turintis tam tikrų ypatybių, t. y. galbūt daugiau pažeidžiamas ir trokštantis kažkokių santykių. Tačiau nebūtinai. Į jų manipuliacijas gali pakliūti kiekvienas žmogus, nes mes niekuomet nežinome, kas yra kitoje pusėje. Gali būti išreikštas meilės troškimas, demonstruojama vienatvė, tačiau mes neturime pamiršti, kad norint sukurti santykius, tarpusavio ryšius, reikia laiko. Tai, ką mes matome socialinėje erdvėje, gali būti labai viliojančiai gražu“, – apie pavojus, tykančius socialinėse erdvėse, kalbėjo psichologė.

Pašnekovė akcentavo, kad žmonėms labai svarbu tikrinti informaciją, apie patirtį pasisakyti savo artimiesiems. anot jos Anot jos, taip pat labai svarbu neskubėti. Pavyzdžiui, asmuo gauna laišką iš kitoje šalyje gyvenančio žmogaus, kuris užmezga santykį su savo auka, pasipasakoja savo gyvenimo istoriją, kuri aukai sužadina gailestį. „Tokiais atvejais dažniausiai prašoma pinigų. Tai signalas. Šioje vietoje turėtų įsijungti budrumas. Akivaizdu, kad internetinės pažintys tikrai egzistuoja, žmonės susipažįsta, tačiau reikia žinoti kuo daugiau informacijos apie tą žmogų. Reikia atkreipti dėmesį, kiek žmogaus papasakota istorija yra tikroviška. Taip pat žmonės sulaukia ir siūlymų investuoti. Šiuo atveju taip pat labai svarbu pasitarti su specialistais, kurie dirba panašiose sferose. Svarbu nepasitikėti medijų pasauliu. Yra labai gera socialinė reklama vaikams, skelbianti, jog niekada nežinai, kas yra kitoje kompiuterio pusėje“, – kalbėjo E. Vaišnoraitė.

Dažnai į sukčių voratinklį įviliojami vyresnio amžiaus žmonės. Psichologės teigimu, su jais turėtų dažniau pasikalbėti vaikai, anūkai, kiti artimieji. Pirmiausia, pasak jos, kilus įtarimų, reikia skambinti šeimos nariams, prieš priimant sprendimą svarbu sustoti ir pagalvoti. „Skubėjimas yra didžiausias rizikos faktorius. Sukčiai paprastai ragina veikti greitai. Sustojimas, pamąstymas, pasitarimas su artimaisiais gerokai sumažintų riziką, nes skubėjimas sumažina galimybę mąstyti racionaliai“, – dėstė ji.

O jeigu jau žmogus pateko į apgavikų rankas ir nukentėjo, anot psichologės, labai svarbu išsaugoti informaciją: pasidaryti nuotraukas, pokalbių įrašus, kad būtų galima ieškoti teisybės. „Svarbiausia – saugoti savo pinigus. Jų negalima lengvabūdiškai atiduoti bet kam. Jie sunkiai uždirbami“, – tokią žinią uteniškiams siunčia psichologė, raginanti 100 proc. nepasitikėti internetiniu pasauliu – jis neretai yra apgaulingas, paslaptingas, gilus, jame slypi labai daug pavojų.

Policija: išviliojamos kosminio dydžio sumos

Policija nuolat informuoja visuomenę apie sukčiavimą bei atsirandančius naujus sukčiavimo būdus, taip pat aktyviai vykdo prevencinę veiklą. Sukčiavimas išlieka viena daugiausia registruojamų nusikalstamų veikų. Dažniau apgaunami vyresnio amžiaus žmonės, tačiau neretai sukčių taikiniu tampa ir jauni, technologijomis aktyviai besinaudojantys žmonės.

Pernai Utenos apskrityje buvo užregistruota 119 sukčiavimo atvejų (ištirta 26,1 proc.), iš jų 39 Utenos rajone, ištirta (35,9 proc.). Šiemet per pirmus du žiemos mėnesius Utenos apskrityje užregistruotas 31 sukčiavimo atvejis, 11 iš jų – Utenos rajone.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Violeta Ginaitienė paminėjo kelis atvejus, kai iš mūsų apskrities gyventojų buvo išviliotos itin didelės pinigų sumos. Šiemet buvo registruotas pranešimas, kad nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. kovo nenustatyti asmenys socialiniame tinkle paskelbė informaciją dėl kriptovaliutos pirkimo bei galimybės užsidirbti ir taip iš moters apgaulės būdu išviliojo apie 46 tūkst. eurų.

Vasario mėnesį pranešta, kad paskambino moteris, prisistačiusi banko darbuotoja ir norinti imti kreditą. Apgaulės būdu buvo išvilioti vyrui priklausantys 126 tūkst. eurų.

Gautas moters, gyvenančios Utenoje, pranešimas, kad vasario pradžioje jai paskambino rusakalbis asmuo, prisistatęs banko darbuotoju, ir per kelis kartus apgaulės būdu iš jos išviliojo 14 700 eurų.

Kovo mėnesį į vyro, gyvenančio Anykščiuose, mobilųjį telefoną paskambino asmuo, kalbantis rusiškai, kuris prisistatė policijos darbuotoju ir įtikino, kad namuose laikomi netikri pinigai. Prie namų atvykusiai moteriai pranešėjas perdavė 56 tūkst. eurų.

Gautas vyro, gyvenančio Zarasuose, pareiškimas, kad kovo mėnesį paskambinę nepažįstami asmenys, prisistatę banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 17 800 eurų.

Visais šiais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas).

Policijos pareigūnai primena, kad pirmiausia reikia visada kritiškai vertinti, nepasitikėti skambinančiais, tuo labiau bendraujančiais rusų kalba. Niekada neatskleiskite telefonu asmeninių, su prisijungimu prie interneto banko ar mokėjimo kortele susijusių duomenų – jokia institucija šios informacijos prašyti negali. Nespauskite įtartinų ar neaiškių nuorodų, gautų su elektroniniais laiškais, žinutėmis ar rastų įtartino turinio tinklalapiuose. Patariama nesusivilioti ir tariamai patraukliais pasiūlymais neaiškiose internetinėse parduotuvėse.

Šiais metais, siekiant užkardyti sukčiavimą internetu ir telefonu, policijos iniciatyva įsisteigtas sukčiavimo prevencijos centras, jis dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

„Sukčiavimo mastai kelia rimtą nerimą – tai nusikalstama veikla, į kurią patenka vis daugiau žmonių. Policija deda visas pastangas, kad apsaugotų gyventojus. Stiprinama prevencija, vykdomos informacinės kampanijos, aktyviai bendradarbiaujama su finansų įstaigomis. Dar kartą primename ir įspėjame – būkime visi budrūs. Nepasitikėkite nepažįstamais skambinančiaisiais ir nepasiduokite viliojančiais pasiūlymais. Apsaugokite save ir artimuosius“, – įspėjo Utenos apskr. VPK viršininko pavaduotojas Vaidotas Žilys.

Informuojame, kad pranešti apie pastebėtas sukčiavimo svetaines, skambučius ir žinutes, kitus bandymus jus apgauti, išvilioti pinigus ar asmens duomenis galite el. paštu cert@nksc.lt. Jeigu jau nukentėjote nuo sukčių, praneškite policijai per portalą epolicija.lt arba tel. 112. Daugiau naudingų patarimų, kaip netapti sukčių auka, rasite interneto svetainėje atpazinksukciu.lt arba Lietuvos policijos svetainės skyriuje „Policija pataria“.