Utenos kultūros centras kviečia į pirmąjį istorijų festivalį

Utenos kultūros centras kovo 2–balandžio 2 dienomis savo Facebook paskyroje pakvietė žiūrėti I-ĄJĮ ISTORIJŲ FESTIVALĮ, skirtą Utenos miesto 760 metų jubiliejui, su istorijų ir kelionių filmais apie Utenos kraštą.

Mums visiems atrodo, kad gerai pažįstame savo kraštą su narsias protėvių kovas prieš kalavijuočius menančiais piliakalniais, su ežerais ežerėliais, miškais, kalvomis, bažnyčiomis, čia gimusiais įžymiais žmonėmis, nepaprastai gražia ir daininga aukštaičių uteniškių tarme. Tačiau stebėdami filmuotus vaizdus, kartu keliaudami per rajono miestelius ir gyvenvietes, tikimės, būsite maloniai nustebinti naujų atradimų, kažko labai brangaus širdžiai, kažko galbūt jau primiršto, o gal ir netikėto. Kas seniau lankėtės, pamatysite, kad patys miesteliai pasikeitę, atsinaujinę, tačiau saugantys ir savo senąsias vertybes. Ir patys užsuksite jų aplankyti.

Besigrožėdami  KUKTIŠKĖMIS priešais bažnyčią pamatysite naujai pastatytą paminklą čia kunigavusiam kardinolui Vincentui Sladkevičiui. O gal dar nesate matę prie miestelio tvenkinio išdygusio skulptūrų parko? Daug energijos ir širdies į šių objektų gimimą įdėjo jų sumanytojas Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas. Būtinai aplankykite E. ir A. Čiužų įkurtą Knygų prieglaudą ir skulptūrų, sukurtų pasakų motyvais, muziejų po atviru dangumi.

SALDUTIŠKIS taip pat turi kuo pasipuikuoti – svečius maloniai pasitinka didingas dvaro pastatų kompleksas ir buvę Šaulių namai, kuriuose dabar įsikūręs UKC Saldutiškio skyrius. Saldutiškio istorija neatsiejama nuo siaurojo geležinkelio. O koks malonumas praeiti iki šių dienų išlikusia akmenimis grįsta stoties gatve...

Iš Utenos pasukus Kauno link, už 3 km nuo miesto stūkso jo pradžių pradžia – Narkūnų piliakalniai. Vaizdingu keliu pravažiavus Antalgę, Pakalnius, iš toli nušvis bažnyčios bokštas, pranešdamas, kad LELIŪNAI jau čia pat. Ar šiandienos, ar ateities Leliūnai nebūtų tokie garsūs be Puodžių karaliaus Vytauto Valiušio keramikos muziejaus, be jo sukurtų originalių keramikos darbų ir surinktos senovinės kolekcijos. Įspūdingai atrodo ir išlikę buvusio dvaro pastatai. Ir tikrai nenusivilsite Spraguičio kaime aplankę išpuoselėtą kompozitoriaus Juozo Karoso gimtinę.

Minėdami SUDEIKIUS pirmiausia įsivaizduojame  jaukią poilsinę vietą, prisiglaudusią prie gražuolio Alaušo krantų. Tačiau ir apylinkės nenusileidžia savo vaizdingumu ir įdomybėmis – čia ir Bikuškio dvaras, ir Sirutėnuose skulptoriaus Jono Šimonėlio po atviru dangumi įkurtas akmens skulptūrų  parkas, apie kurį dabar ten gyvenantis ir kuriantis jo brolis skulptorius Valentinas Šimonėlis atsiliepia kaip apie titanišką darbą. Beje, vienas Valentino Šimonėlio sukurtas paminklas iškeliavo į Žalgirio mūšio vietą.

DAUGAILIŲ miestelio centre pasitinka paminklas ,,Dievui ir Tėvynei", poilsio ir pramogų zona, medinė bažnyčia, o iki jos pastatymo ant netoliese esančio piliakalnio  dar XVII a. stovėjo senoji bažnyčia ir buvo laidojami mirusieji. Jei miestelio centre pasuksi į kairę, pro bažnyčią, pasieksi Salaką, jei važiuosi tiesiai, pateksi į Juknėnus ir aplankysi Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinę-etnografinę sodybą – jaukią ir išpuoselėtą akims, turtingą ir dvasingą širdžiai. Ir visai jau seniūnijos pakraštyje, Šiožinių kaime, gali surasti poeto Jono Šiožinio gimtinę.

TAURAGNAI turi kuo didžiuotis – tai ir giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras, ir jo papėdėje garbingas protėvių kovas menantis Taurapilio piliakalnis, Minčiagirė su etnografiniais kaimais ir išlikusiais  pilkapių kauburėliais. Iš čia tikrai neišvažiuosite nepaskanavę aromatingos arbatos, išvirtos  pagal žolininkės-Lietuvos raganos Eugenijos Šimkūnaitės receptą, o jei apsilankysite pavasarį – pateksite į Vyšnių žydėjimo šventę jos garbei pasodintame Gesės vyšnių sodelyje.

Šv. Florijono, ugniagesių gelbėtojo, išlakia skulptūra pasitinka Šventosios upės į dvi dalis padalinti, turtingi savo istorija ir gamtos grožiu UŽPALIAI. Akį traukia dvaro pastatų kompleksas, o labiausiai iš jų  – vienos pirmųjų Lietuvoje žirgininkių Viktorijos Jovarienės šeimos puoselėjama Kamenyčia, gausiai žmonių lankomas Krokulės šaltinis su savąja legenda, konglomerato atodanga, bažnyčia, cerkvė, gražuoliai piliakalniai.

Nuo žalčio Vyžo skulptūros prasideda VYŽUONŲ miestelis. Žmonės garbino dievaitį Vyžą, akmeninė jo galva įmūryta ir baltutėlės miestelio bažnyčios sienoje. Akį patraukia knygnešio Antano Radzevičiaus  raudonų plytų namas bei atsiveriantys  nuostabūs gamtos vaizdai. Tarp jų įsikūrusi originali skulptoriaus, dailininko Algirdo Indrašiaus sodyba-muziejus. Prie tilto per Vyžuonos upę iš abiejų gatvės pusių stovi seni maži namukai – tai Vyžuonų žydų palikimas. Pro neveikiančias senąsias žydų kapines lengvai pasiekiamas skulptūrų ansamblis, pavadintas Rašytojų kalneliu – Broniaus Radzevičiaus ir Antano Masionio, besiilsinčių vietos kapinėse, garbei.

ISTORIJOS PRIE UTENOS papasakos apie gražias priemiesčio gyvenvietes, kaimus, bažnytkaimius.  Prie pat miesto tyvuliuoja poilsiautojų ir žvejų pamėgta Klovinių užtvanka. Iš toli šviečia Jotaučių dvaro raudonplyčiai rūmai bei seniūnijoje gražiausiai tvarkoma Vaikutėnų gyvenvietė. Biliakiemyje saviškį ir svečią pasitinka ne tik kukli medinė bažnytėlė, bet ir vienas seniausių ir didžiausių Lietuvos gamtos paminklų – riedulys, vadinamas Biliakiemio Puntuku. Gražios poeto Alfonso Nykos-Niliūno gimtųjų Nemeikščių apylinkės, su jo atminimo įamžinimui pastatytu kryžiumi ir kitais pagarbos ženklais. Ir, žinoma, būtina užsukti į vienintelį Lietuvoje Raganų muziejų, įkurtą Pačkėnuose.

Visada Jūsų laukia UTENA – vienas seniausių Lietuvos miestų. Mažai kas žino, kad Utena senesnė už visas sostines – Vilnių, Kauną ir netgi Trakus. Tai miestas, viliojantis savo ežerais, vinguriuojančiomis, tarpusavyje persipynusiomis upelėmis, parkais, poilsio zonomis, garsus savo istorija, meno žmonėmis, kultūros renginiais, vienomis didžiausių šalyje įmonėmis, gaminančiomis pieno, mėsos gardumynus, garsėjančiomis trikotažo ir kitais gaminiais. Daug kas sako, kad Utena yra laimės miestas ir netgi tikroji laimės sostinė –  juk ir miesto herbe ne kas kitas, o laimės pasaga su laimės žvaigžde.

ISTORIJŲ FESTIVALYJE susitiksime su iškiliais Lietuvos menininkais.                                       

Turbūt ne visi žinome, kad Utenoje gyvena ir dirba dailininkas RIMVYDAS KVIKLYS, kaip jis pats sako, dailėje išbandęs viską, kol supratęs, kad jo pašaukimas – portretai. Išgirsime šio menininko mintijimus apie kūrybą ir sužinosime apie išskirtinius jo darbus – nutapytus rabinų paveikslus.

Maloniai nuteiks virtualus susitikimas su talentingu Utenoje gimusiu dailininku grafiku LINU BLAŽIŪNU, gyvenančiu ir kuriančiu Vilniuje. Džiugu, kad už kūrybą sulaukęs ne vieno ženklaus apdovanojimo Linas Blažiūnas yra pelnęs ir Utenos rajono meno ir kultūros premiją. Parodas rengia šalyje ir užsienyje, ne kartą jo darbais žavėjomės ir Utenoje.

Laukia susitikimas su be galo įdomiomis asmenybėmis – broliais  dailininku skulptoriumi KĘSTUČIU MUSTEIKIU ir menininku VYTAUTU MUSTEIKIU. Kęstučio Musteikio skulptūros puošia ne vieną Lietuvos miestą, daug metų jis vadovavo Dailės kombinatui, yra Dailininkų sąjungos tarybos narys. Tiek vyresni, tiek jaunieji menininkai žino, kad iš Kęstučio visada galima sulaukti patarimo ir bičiuliškos globos. Jo brolis Vytautas yra garsus baltų kultūros žinovas, dalyvauja įvairiose etnokultūros ekspedicijose, renka liaudies dainas, tausosaką. Abiejų brolių ypatingas pomėgis – kurti ledo skulptūras tarptautiniuose ledo skulptūrų festivaliuose. Jelgavoje tokiame festivalyje jie buvo pripažinti geriausiais. Brolius Musteikius vilioja ne tik ledas – jie kuria ir ugnies skulptūras.

Dar vienas puikus filmuotas siužetas, kuriame susitiksime su menininkų šeima – kultūros istorike, Marianos Veriovkinos draugijos vadove SANDRA DASTIKIENE ir dailininku tapytoju SAULIUMI DASTIKU. Sandra Dastikienė jau eilę metų gaivina Vyžuonėlių dvarą, rengdama jame tarptautinius dailininkų ir fotografų simpoziumus, o tapytojas Saulius Dastikas aktyviai rengia personalines parodas bei dalyvauja kolektyvinėse parodose šalyje ir užsienyje.

Neįsivaizduojame mūsų ISTORIJŲ FESTIVALIO be dailininko tapytojo ARVYDO ŠALTENIO ir jo žmonos dailininkės keramikės ALDONOS JONUŠKAITĖS-ŠALTENIENĖS. Prof. Arvydas Šaltenis visur ir visada kaip gyvasis vanduo – Vilniaus dailės akademijoje išaugino gražų būrį Lietuvos menininkų, ilgus metus vadovavo šiai akademijai, po jos skliautais priglaudė uteniškių klubą „Indraja", buvo išrinktas šio klubo prezidentu. Profesoriui visada rūpėjo ir rūpi gimtasis kraštas. Įkvėpimo iš savojo krašto, savųjų šaknų semiasi ir Lietuvos nacionalinės kultūros premijos laureatė Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė. Originalūs keramikės kūriniai puošia ne tik Nacionalines galerijas bei šalies įstaigų interjerus, jų yra įsigiję ir pasaulio muziejai.

Festivalio sumanytojas ir vadovas – Utenos kultūros centro direktorius ERIKAS DRUSKINAS.

Utenos kultūros centro informacija