Utenoje – tautodailės atlaiduose paskelbti kūrėjai, kurie vyks į regioninę parodą

Kovo 28 dieną į Utenos kraštotyros muziejų sugužėjo krašto tautodailininkai, jų bičiuliai, artimieji bei tautodailės gerbėjai. Čia vyko kasmetinis renginys – „Utenos rajono tautodailės paroda 2025“.

Šiųmetėje parodoje savito rašto bei stiliaus darbus pristatė 55 tautodailininkai.

„Ši tradicija yra ypatinga, nes į tautodailininkų atlaidus susirenka didelė dalis Utenos rajone kuriančių tautodailės meistrų“, – sveikindama susirinkusius kalbėjo Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Jovita Nalevaikienė.

Perdavė „Svirno“ vairą bei Tautodailininkus pasveikino atvykęs LR Seimo narys Vitalijus Šeršniovas, Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė, renginyje dalyvavo ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Brasiūnienė, vyr. specialistė Regina Skomskienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, Vilniaus tautodailininkų bendrijos garbės narė Zita Mackevičienė, Utenos kraštotyros muziejaus padalinio Tradicinių amatų centro „Svirnas“ vadovė Dalia Urbonienė ir kt.

Renginio metu buvo pristatyta naujoji Utenos rajono tautodailininkų klubo „Svirnas“ vadovė. Ja tapo Utenos kraštotyros muziejaus padalinio Tradicinių amatų centro „Svirnas“ vadovė Dalia Urbonienė. Buvusi ilgametė klubo vadovė Zita Indriūnienė šiai veiklai pašventė 12 metų. Ji žinoma ne tik kaip šiaudinių sodų virtuozė, bet ir kaip darbšti, rūpestinga, atsakinga, turinti gerą humoro jausmą ir altruistiška moteris. Z. Indriūnienė, vadovaudama Utenos rajono tautodailininkų klubui „Svirnas“, organizuodavo tautodailės parodas ne tik Utenoje, bet ir visoje Lietuvoje, būrė tautodailininkus.

Išrinkti „Aukso vainiko“ dalyviai

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos pirmininkė R. Kraujalienė džiaugėsi, kad tautodailininkai nepraranda entuziazmo kurti, tęsia tradicijas. Ji įteikė Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos dainų šventės direktoriaus Sauliaus Liausos padėkas keliolikai Utenos krašto tautodailininkų už dalyvavimą 2024 metų šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ liaudies dailės parodoje „Iš šerdies“ bei LR Seimo narės Dalios Asanavičiūtės bei NKC Maišiagalos skyriaus padėkas Žydronei Mameniškienei už lino ir medžio raižinių parodą „Nepamiršta tradicija“, skirtą sostinės jubiliejui, Seime.

Parodos-konkurso ,,Aukso vainikas“ regioninis turas Ignalinos krašto muziejuje vyks balandžio mėnesį. Nuo šiol šis konkursas bus rengiamas kas dvejus metus. Baigiamasis jo renginys kūrėjus sukvies balandžio 29 dieną. Taigi į regioninę konkursinę parodą Ignalinoje buvo atrinkti šių Utenos rajono tautodailininkų darbai įvairiose kategorijose: keramikų Loretos Motiejūnienės ir Vytauto Valiušio darbai, drožėjo Albino Šileikos rankšluostinės, kalvio Eugenijaus Vanagicko darbai, pynėjos Vidos Paulauskienės, tekstilininkių Aistės Barkutės, Danutės Blažienės, Nijolės Smailienės ir Stanislavos Šinkūnienės darbai, juostų pynėjų Laimos Baltrūnienės, Julijos Kaminskienės, Elenos Kiškienės, ir Janinos Kubilienės juostos, Astos Adiklienės, Emilijos Leipuvienės ir Daivos Seibutienės riešinės, Aušros Banuškevičiūtės, Mildos Karpovienės, Giedrės Kristinos Kiškienės, Editos Rastenienės mezginiai ir Alvydos Puodžiukaitės (rankšluosčių galai), Liubos Volkovos odinės dėžutės ir Audros Udrienės žolynų kompozicijos, Anelės Araminienės ir Eglūno Židonio skulptūros, Anelės Araminienės, Angelės Dikmonienės ir Alvyros Žemaitienės tapybos darbai, grafikių Žydronės Mameniškienės ir Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės darbai, Rasos Sliesoriūnienės ir Rūtos Vanagickienės karpiniai, Stasės Aleknienės, Irenos Eitminavičienės, Zitos Indriūnienės, Daivos Kviklytės, Marijos Rinkevičienės, Aleksandros Stasytienės, Ramutės Tutinienės ir Audros Udrienės šiaudiniai sodai, Rasos Sliesoriūnienės margučiai ir Audros Udrienės verbos.

Renginio metu sutartines giedojo Utenos kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Sėdauta“, po oficialiosios dalies visi vaišinosi arbata ir užkandžiais bei šnekučiavosi.