Utenoje – iki šiol nebandytas kovos su paukščiais metodas

Utenoje imta spręsti daugelį metų besitęsianti varninių paukščių keliamos taršos ir triukšmo problema. Kaip komentavo Utenos rajono savivaldybės administracijos Ap-linkos apsaugos skyriaus vedėja Rosita Deveikienė, buvo nuspręsta ieškoti priemonių, kaip nesipykstant su gamta perkelti kovus į atokesnę vietą.

Daugelį metų kova buvo bevaisė

Daugelį metų Utenoje su paukščiais buvo kovojama įvairiomis priemonėmis, tačiau išgyvendinti jų ne-pavyko. Siekiant įveikti problemą iki šiol buvo naudojamos vaizdinės, garsinės priemonės, ardomi paukš-čių lizdai, tačiau kova buvo bevaisė. Savivaldybė nusprendė ieškoti efektyvesnių būdų, domėjosi, konsultavosi su panašių problemų turinčiomis savivaldybėmis bei kaimynine Lenkija.

„Buvo pasirinktas natūralus kovų baidymo metodas. Šią paslaugą teikia į Uteną atvykęs sakalininkas su dykumų suopiu. Jis dirbs Dauniškio parke kiekvieną dieną iki kovo 16 d. Vėliau varninių paukščių baidymas bus retinamas. Planuojama, kad baidymas bus baigtas balandžio 15 d.“ – praėjusią savaitę „Utenos dienai“ komentavo R. Deveikienė.

Teigiama, kad paukščiai, tokie kaip taurusis sakalas ar dykumų suopis, gali atbaidyti varninius paukščius nuo gyvenamųjų teritorijų, nekenkiant jiems fiziškai. Tai natūrali, darną su gamta išlaikanti priemonė, kuri naudojama Europos šalyse. Tokia baidymo priemonė ypač populiari ir veiksminga Lenkijoje.

Visgi Lietuvoje sakalininkų, teikiančių tokias paslaugas, nėra daug. Savivaldybė paskelbė konkursą, tačiau jį laimėjęs sakalininkas paslaugas teikti atsisakė dėl sveikatos problemų. Tuomet buvo pakviestas kitas konkurso dalyvis – sakalininkas iš Plungės Virginijus Narkus.

Rezultatui pasiekti reikia laiko

„Utenos diena“ pasikalbėjo ir su Dauniškio parke besidarbuojančiu sakalininku. V. Narkus pasakojo, kad sakalininkyste susidomėjo prieš šešerius metus. Į Uteną darbuotis jis atvyko su suopiu vardu Gyvis. Vyras įsitikinęs, kad Lietuvoje sakalininkystei skiriama per mažai dėmesio. Jo teigimu, šia sritimi turėtų rūpintis ir būti suinteresuotos penkios ministerijos – Krašto apsaugos, Susisiekimo, Žemės ūkio, Kultūros ir Aplinkos, mat gausios paukščių populiacijos Lietuvoje kelia nemažai problemų ir pridaro nuostolių ne tik ūkininkams ar miestų gyventojams.

Sakalininkas teigė, kad paukščių baidymo paslaugas teikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Pasak jo, dažname Lietuvos mieste egzistuoja tokios sparnuočių keliamos problemos, skiriasi tik paukščių rūšys.

„Plungėje kovojama su kirais, kitur su kitais paukščiais. Lietuva paukščiams palanki terpė, čia daug laukų, dirbamosios žemės, jiems tinkamas klimatas ir prieš juos čia niekas intensyviai nekovoja, kaip užsienyje. Kovams Dauniškio parkas taip pat yra palanki vieta, nors daugiausia šie paukščiai minta grū-dinėmis kultūromis, lankosi pasėlių laukuose. Tačiau parke ant žemės paukščiai išmėto spurgų, batono, dešros gabaliukų, kauliukų, mat jie tokio deserto puikiai geba susirasti šiukšlių maišuose, dėžėse“, – aiš-kino V. Narkus.

Sakalininkas atviravo, kad jo atliekamu darbu domisi praeiviai. Tiesa, pašnekovas pabrėžė, kad informacija ir atsakymai į klausimus žmonėms teikiami ne tuomet, kai vyksta paukščių baidymo procesas, o edukacijų, parodomųjų renginių, organizuojamų VšĮ „Lietuvos sakalininkai“, kuriai jis vadovauja, metu.

Pasak V. Narkaus, rezultatui pasiekti reikia laiko. Tam gali prireikti net kelerių metų nuoseklaus darbo. Tikslingiausia paukščių baidymo darbus vykdyti pavasarį, kol jie dar nesusisuko lizdų ir nepradėjo perėti. Vėliau leidimai baidyti paukščius išduodami nuo liepos 15 d.

„Jeigu miestas nori ramybės, kovarniai baidomi turi būti nuosekliai kelerius metus, taip, kaip reguliariai pjaunama žolė ar grėbiami lapai. Tokia baidymo priemonė su dykumų suopiu viena iš efektyviausių, nes lizdų naikinimas tik didina jų populiaciją. Senuose lizduose prisikaupia bakterijų, parazitų, o sunaikinus lizdus šie paukščiai yra priversti susisukti naujus ir švarius. Šaudant paukščius taip pat jokios naudos nepa-siekiama. Šie paukščiai pažįsta žmogų, automobilį, jeigu kovai yra šaudyti, tai nuo menkiausio judesio jie darys piruetą ir kils į aukštį, kur jų šūvis nepasieks“, – aiškino sakalininkas.

Tikisi išgyvendinti paukščius į atokesnes vietas

Pasak Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos R. Deveikienės, remiantis praktika akivaizdu, kad kova su paukščiais Utenos mieste gali užtrukti ne vienus metus.

Kovų baidymo darbai pradėti kovo 3 d. Laikotarpio nuo kovo 3 iki balandžio 15 d. darbams numatyta skirti per 12 tūkst. eurų.

„Jei darbai duos rezultatų ir bus užtikrinta gyventojų ramybė, tai ši suma, manau, yra nedidelė. Kiek-vieną dieną stebint paukščius, baidymo rezultatai džiugina. Žinoma, garantuoti efektyvių rezultatų nega-lime, nes tai visgi yra gamta. Ornitologų teigimu, kovai yra sėslūs ir prisirišę prie savo teritorijos paukš-čiai, tačiau kai jie savo teritorijoje nuolat mato plėšrųjį paukštį, jaučia pavojų ir baiminasi pradėti sukti lizdus. Tikėtina, kad kovarniai ieškos naujų vietų, kur galėtų sukti lizdus ir tęsti ramų gyvenimą. Tikimės, kad per kelerius metus pavyks varninius paukščius perkelti į atokesnes, negyvenamas, mažiau žmonių lankomas vietas“, – komentavo R. Deveikienė.

Pakalbinti praeiviai sakė, kad paukščių pulkai neduoda ramybės daugelį metų. „Vasarą neįmanoma namie būti atidarytais langais, paukščių kranksėjimas anksti ryte pažadina iš miego, o vaikštant parke reikia saugotis, kad neapdergtų. Tai yra nemalonu. Sunku pasakyti, ar šis paukščių baidymo metodas bus efektyvus, juk sakalininkas pirmą kartą Utenoje ėmėsi darbo. Bet galima pastebėti, kad paukščiai dabar žaidžia, – kai specialistas stovi vienoje vietoje, jie tupia kitoje. Lizdų draskymas nepadėjo, nes per savaitę šie paukščiai susirenčia naują lizdą. O ar padės šis būdas, nežinia“, – vienas kitam antrino Dauniškio parke sutikti Kęstutis ir Stasys.