Uteniškis triatlonininkas M. Suveizdis: „Trasoje lenkiau tuos, kurių dviračiai kainuoja 10 kartų brangiau už mano“

Uteniškis Marius Suveizdis nesiekia žinomumo ir sporto aukštumų, tačiau pasigirti tikrai turėtų kuo. Vyras savarankiškai, be trenerių pagalbos ir treniruoklių salių pasiruošė pasauliniam triatlono čempionatui. Su pašnekovu pasikalbėjome apie netikėtai gyvenime atrastą sportą, rezultatus, asmenines ambicijas bei kitus gyvenimiškus reikalus.

Dalyvauja ir šauliškoje veikloje

M. Suveizdis – statybos inžinierius, laisvalaikiu užsiima šauliška veikla, o kad palaikytų fizinę formą, sportuoja. Sportuoti jis pradėjo dar mokykliniais metais ir išbandė įvairias sporto šakas. Ilgiausiai praktikavo šotokan karatė sportą.

„Mane tuo metu treniravo Kastytis Stankevičius. Ir man patiko ne tik ši sporto šaka, bet ir jos filosofija, kuri prisidėjo prie mano asmenybės formavimo. Bet paskui baigęs mokyklą išvažiavau studijuoti ir sportą apleidau“, – pasakojo vyras.

Baigęs studijas M. Suveizdis grįžo į Uteną ir pradėjo dirbti jo šeimos įkurtoje statybos įmonėje. Tada sukūrė šeimą, atsirado darbai, vaikai ir kiti rūpesčiai, todėl sportui ir vėl nebuvo laiko.

„Tačiau, kai darbo srityje išgyvenau sunkų etapą, pradėjau bėgioti, kad išlaikyčiau šviesesnį protą. O rimtesnis sportas mano gyvenime atsirado prieš šešerius metus, kai tapau šauliu. Šauliškoje veikloje reikalinga ištvermė. Tuomet mano sesuo pasiūlė pasidomėti triatlonu. Susidomėjau, o ilgainiui užgimė siekis tapti „Iron Man“ (geležiniu žmogumi – aut. past.)“, – atviravo pašnekovas.

Vyras sporte iššūkių siekė palengva. Pirmasis jo rimtesnis išbandymas buvo 16 kilometrų žygis, kuriame baigti distanciją su kuprine ant pečių, kaip pats sakė, nebuvo lengva. Paskui dalyvavo trumpesnės distancijos ultratriatlone, o šių metų birželio 13–15 dienomis – dvigubo triatlono pasaulio čempionate, vykusiame Emsdetten mieste Vokietijoje, kuriame dalyvavo įvairaus lygio sportininkai iš viso pasaulio. Šiose varžybose, pasak pašnekovo, galėjo dalyvauti ir sportininkai mėgėjai, pagrindę, kad gali įveikti numatytas distancijas.

Sumanymas šokiravo

Uteniškis atviravo, kad sumanymas dalyvauti čempionate jam pačiam sukėlė nemenką šoką. Mat užsiregistravęs dalyvių sąraše jis pamatė porą gerai žinomų šio sporto profesionalų pavardžių.

„Tai buvo Tautvydas Grabauskas ir Alina Ranceva. Dar vienas dalyvis pareiškė, kad tame čempionate sieks pasaulio rekordo ir norės finišą pasiekti greičiausiai. Tuomet galvojau: kur aš patekau, kur užsiregistravau, jeigu čia renkasi tokio lygio sportininkai. Startuoti šalia tokių žmonių buvo tikrai nemenkas iššūkis. Pirmą varžybų dieną alino karštis, nebuvau pratęs sportuoti tokiame karštyje ir nesuspėjau aklimatizuotis. Nelengva buvo pasiruošti čempionatui, nes teko suderinti darbą, šeimos rūpesčius ir šaulišką veiklą. Labiausiai nukentėjo pastaroji veikla. Na, o varžybose būtų buvę gerokai sunkiau, jeigu ne palaikymo komanda – žmona su sūnumi, sesuo ir mano draugas. Jie rūpinosi mano buitimi, apranga, maistu per tas 30 valandų, kurias aš dalyvavau triatlono rungtyse“, – pasakojo pašnekovas.

Vyras vykdamas į čempionatą turėjo tikslą finišuoti ir jį įgyvendinti jam pavyko, nors iš 63 startavusių dalyvių finišą pasiekė tik 38. M. Suveizdis finišo liniją kirto 26-as. Kaip jis pats sakė, tai ne podiumas, o tikrų tikriausia pergalė prieš save.

„Kitas tikslas buvo finišuoti daug greičiau, nei man pavyko. Tačiau neįvertinau visų aplinkybių: karščio, maitinimosi ypatumų varžybų metu ir pan. Tiesiog nepakako laiko viskam tinkamai pasiruošti, ne viską apgalvojau, nes neturėjau tokios patirties“, – apie iššūkius pasakojo vyras.

Išorinis įvaizdis nelemia rezultatų

Dvigubo triatlono varžybose pašnekovas per 30 val. 16 min. ir 9 sek. įveikė 7,6 km plaukimo distanciją 50 m baseine, kuriame apsuko 152 ratus, dviračiu mynė 360 km 4,4 km ilgio ratu ir nubėgo 84,4 km (50 ratų).

„Dvi su puse valandos plaukiau, 13–14 valandų skyriau dviračiui minti sustojant prie savo palaikymo komandos užkąsti ar pailsėti. Yra numatytas laiko limitas, kiek galima skirti poilsiui, jei viršiji 36 valandas per visas varžybas, tuomet tavo dalyvavimas maratone stabdomas“, – pasakojo M. Suveizdis ir neslėpė, kad varžybų metu patyrė ir skrandžio negalavimų, bet nepaisydamas to distanciją sėkmingai įveikė.

Dalyvaudamas čempionate sportininkas įvertino ne tik savo pranašumus, bet ir trūkumus. Pašnekovas tikino, kad nieko nereiškia, jei į rungtynes atvažiuoji su skolintu ir ne pačiu brangiausiu dviračiu. Pasiekimai dėl to nebūtinai bus prastesni.

„Nemažai čempionato dalyvių buvo atvykę su savo treneriais, filmavimo komandomis, brangiais dviračiais. Bet aš jau pirmame čempionate įsitikinau, kad nesvarbu, kaip tu atrodai ar su kokiu sporto inventoriumi atvažiavai. Tai nieko nelemia. Rezultatai pasimato prie finišo linijos. Aš trasoje lenkiau tuos, kurių dviračiai kainuoja 10 kartų brangiau už mano. Žinoma, lenkė ir mane tie, kurie pagal įvaizdį, atrodytų, iš viso neturėtų dalyvauti varžybose. Tai tokie dalyvių skirtumai jau manęs nebevaržo. Žinau, kad reikia turėti tikslą ir jo siekti nežiūrint į konkurentus“, – teigė M. Suveizdis.

Vyras taip pat džiaugėsi, kad varžybų metu puikiai atlaikė jo kojos, kai dalis triatlonininkų neretai turi kęsti nuospaudas ar mėšlungio sukeliamus skausmus.

„Žinoma, supratau ir tai, kad mano nuolatinių treniruočių nepakanka, reikia ir bendrų jėgos treniruočių“, – šypsodamasis atviravo pašnekovas.

Uteniškis treniruojasi namuose mindamas stacionarų dviratį, nors Utenos dviratininkų bendruomenė dviračiais mina net ir žiemą lauke. Vyras neneigė, kad treniruotis namuose nėra visiškai tas pats, tai yra darbas stacionarioje pozicijoje, bet kojos dirba. Plaukimo treniruotėms jam puikiai tinka Utenos baseinas. Čia nebūna daug žmonių, todėl ir plaukimo takeliai dažniausiai būna laisvi, o ir kainos palyginti žemos. Todėl sportininkas baseine praleidžia apie keturias valandas per savaitę. Bėgimo treniruotėms jis dažniausiai naudojasi dviračių ir pėsčiųjų taku, kuris driekiasi nuo Utenos iki Vyžuonų. Treniruočių planą jis susidaro pats naudodamasis nemokamomis interneto programėlėmis. O kalbėdamas apie pavojus užsiimant šiuo sportu, vyras juokaudamas sakė, kad pati didžiausia motyvacija, padedanti pagerinti minimo dviračiu rezultatus, yra palaidi šunys, puolantys dviratininkus.

Žinomumo nesiekia ir turi naujų tikslų

Grįžęs iš čempionato porą savaičių vyras galvojo, kad nebenori jokio sporto. Tačiau dabar vėl pradeda įsivažiuoti į įprastą treniruočių režimą ir planuoja išsikelti naujų iššūkių.

M. Suveizdis džiaugiasi pasirinkęs šį sportą, nes tai, anot jo, stiprina ne tik fizinę, bet ir emocinę ištvermę. Vyras tikino žinomumo nesiekiantis. Net iki dabar nedaug kas žino, kad jis dalyvavo pasauliniame triatlono čempionate. Grįžusį jį pasitiko ir pasveikino tik tėvai ir tie draugai, kurie žinojo apie dalyvavimą čempionate.

Laisvalaikiu vyras mėgsta leisti laiką su šeima – žmona Juste ir sūnumi Roku, daug laisvo laiko skiria šauliškai veiklai. Žmoną vyras po truputį taip pat užkrečia sportu ir džiaugiasi, kad ji šiemet jau išbandė triatloną.

„Sūnaus triatlonas netraukia, bet jis lanko kikboksą ir mėgsta žvejoti. Džiaugiuosi jo pasiekimais ir žvejybos rekordais. O aš ateityje matysiu, ar ryšiuosi pagerinti savo pasiekimus“, – kalbėjo M. Suveizdis.