Urologinių ligų simptomų geriau neignoruoti: atidėliojant vizitą į gydymo įstaigą, jos gali įsisenėti, progresuoti ir tapti nepagydomomis

Urologinėmis ligomis bent kartą gyvenime yra sirgęs beveik kiekvienas. Jei taip atsitiko, svarbiausia nedelsti, nes šių ligų gydymo rezultatus pagerina ankstyva ir tiksli diagnostika. Ją užtikrina kompleksinis urologinis ištyrimas, apimantis tiek betarpišką gydytojo bendravimą su pacientais, tiek ir laboratorinius bei instrumentinius tyrimus. Vienas iš tyrimų, leidžiančių dar nuodugniau diagnozuoti šlapimo organų ligas, yra cistoskopija. Deja, neretai žmonės, net ir kurį laiką jausdami urologinių ligų požymius, nesusimąsto apie pasekmes ir juos ignoruoja, tikėdamiesi, kad tai laikina ir galbūt praeis savaime.

Kas tai yra urologinės ligos ir ar sergamumas jomis didėja?

„Pacientas jaučiasi sveikas, kad ir kokia bloga jo savijauta, kol iš gydytojo nesužino, kad serga. Toks psichologinis menamos ,,savisaugos“ mechanizmas padeda atitolinti numanomos realybės keliamos grėsmės išgyvenimą. Tačiau atidėliojant vizitą į gydymo įstaigą urologinės ligos gali įsisenėti, progresuoti ir tapti nepagydomomis“, - įspėja Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytojas urologas dr. Linas Juodelė, Lietuvos urologų draugijos ir Europos urologų asociacijos narys.

Pasak jo, žmoniją nuo neatmenamų laikų vargino šlapimo organų ir vyrų reprodukcinės sistemos – urologinės ligos. Atsiradus naujoms diagnostinėms galimybėms jos nustatomos dažniau. Polinkį sirgti šiomis ligomis daugiausia lemia ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė, dėl kurios atsiranda galimybė pasireikšti paveldimiems bei aplinkos poveikio ir gyvenimo būdo paskatintiems veiksniams. Urologines ligas, pavyzdžiui, uždegimines, sukelia ir įvairūs mikroorganizmai: daugėja duomenų, kad jie gali lemti ir onkologinius bei kai kuriuos sisteminius susirgimus.

Kokie simptomai rodo, kad reikėtų kreiptis į gydytoją urologą?

Dr. L. Juodelės teigimu, urologinės ligos gali būti ūmios arba lėtinės. Ūmios ligos dažnai pasireiškia staiga, jų simptomai gali būti skausmas, karščiavimas, pasikeitęs šlapinimosi pobūdis. Pavyzdžiui, šlapinimasis pasidaro dažnas, skausmingas ar šlapime atsiranda kraujo, pacientams gali iš viso nepavykti pasišlapinti, susilaiko šlapimas. Tokias ligas reikia atpažinti greitai, nes delsiant sergančiojo būklė gali pablogėti. Dažniausiai dėl jų pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją arba ligoninės Skubios pagalbos skyrių.

Lėtinės ligos rutuliojasi laipsniškai. Dažnai pacientai nekreipia dėmesio į jų pradinius simptomus, pavyzdžiui, į susilpnėjusią šlapimo srovę, šlapinimąsi nakties metu, nemalonius pojūčius, diskomfortą lyties organų srityje ar kitus. Kartais ligos, ypač onkologinės, įtariamos pasikeitus ir biocheminimas parametrams, pavyzdžiui, pakilus prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijai. Kai kurios ligos nustatomos atliekant radiologinius tyrimus, tarkime, šlapimo pūslės ar inkstų navikai neretai aptinkami atliekant ultragarsinius tyrimus. Siekiant diagnozuoti lėtines ligas svarbu reguliariai pacientus tirti, jiems atlikti tiek biocheminius, tiek radiologinius tyrimus.

Kokioms asmenų grupėms reikėtų pasitikrinti profilaktiškai?

Norint anksti nustatyti urologinės sistemos ligas rekomenduojama tirtis profilaktiškai. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa: vyrams, sulaukusiems tam tikro amžiaus, pas šeimos gydytoją reguliariai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Jei paciento pirmos eilės giminės (tėvas, seneliai, broliai) serga prostatos vėžiu, rekomenduojama PSA tyrimą reguliariai atlikti nuo 45 m., jei prostatos vėžio atvejų nėra – nuo 50 m. Nustačius padidintą PSA koncentraciją šeimos gydytojas pacientą siunčia urologo konsultacijai.

Visų amžiaus grupių vyrams, o ypač jauniems, rekomenduojama atkreipti dėmesį į sėklidžių pokyčius: jei jie vienoje ar abiejose sėklidėse apsičiuopia sukietėjimą, mazgą ar padidėja sėklidės apimtis, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju urologu, nes tai leistų anksčiau diagnozuoti sėklidžių navikus. Pacientams, kurie apčiuopia pakitimus varpoje, jaučia bet kokius šlapinimosi sutrikimus, pastebi šlapime kraujo, taip pat tie, kuriems kartojasi uždegiminės ligos, aptarus su šeimos gydytoju taip pat būtų tikslinga urologo konsultacija.

Profilaktiškai lankytis pas gydytoją urologą svarbu ir tiems asmenims, kurių šeimose buvo nustatyti prostatos vėžio atvejai, taip pat inkstų navikai, turintiems onkologinių susirgimų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūkantiems, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis ir pan. Pacientai, kurie jau buvo gydyti dėl urologinių onkologinių susirgimų, taip pat turi reguliariai lankytis pas gydytoją urologą jo nustatytu atsižvelgus į ligos eigą dažniu tam, kad būtų galima juos nuolatos stebėti ir laiku užfiksuoti būklės pokyčius.

Į ką gydytojas urologas kreipia dėmesį tirdamas pacientus?

„Siekdamas diagnozuoti urologines ligas pirmiausia stengiuosi kiekvienam pacientui skirti pakankamai laiko, jį išklausyti, sužinoti apie galimos ligos raidą, ištakas. Tam būtinas gydytojo ir paciento kontaktas, kurio metu pacientas apžiūrimas, atliekama tiriamų organų apčiuopia, taikomi kiti kontaktiniai tyrimo būdai. Tai medicinos būtinybė, deja, šiais laikais, įteisinus nuotolines konsultacijas, dažnai pamirštama‘‘, – aiškina dr. L. Juodelė.

Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje atliekami įvairūs laboratoriniai – šlapimo, biocheminiai, mikrobiologiniai, lytiškai plintančių ligų tyrimai. Taip pat daromi šlapimo organų bei lyties organų sistemų ultragarsiniai tyrimai, šlapimo srovės parametrų matavimai. Neseniai klinikoje atsirado galimybė dar nuodugniau diagnozuoti šlaplės ir šlapimo pūslės ligas atliekant endoskopinį tyrimą cistoskopiją – šlaplės bei šlapimo pūslės apžiūrą iš vidaus.

Gydytojas urologas pažymi, kad esant poreikiui pacientai siunčiami į kitas gydymo įstaigas sudėtingesniems radiologiniams tyrimams – kompiuterinei tomografijai, branduolių magnetinio rezonanso tyrimui. Kartais pasitaiko neaiškių klinikinių atvejų, tada pacientai siunčiami konsultuotis su kitais kolegomis, kad būtų priimtas palankiausias konkrečiam žmogui sprendimas, susijęs su diagnozės nustatymu bei gydymu.

Cistoskopija – svarbi ir informatyvi diagnostinė procedūra

Atliekant cistoskopiją pacientui specialiu prietaisu, vadinamu cistoskopu, per šlaplę į šlapimo pūslę įvedama optinė sistema, per kurią galima apžiūrėti šlaplės bei šlapimo pūslės sienelių gleivinę, įvertinti jos pokyčius, pastebėti uždegiminius, navikinius susirgimus. Jei aptinkami pakitimai, keliantys įtarimą dėl vėžio, gydytojas procedūros metu atlieka biopsiją – paimą audinių mėginį ir perduoda ištirti į laboratoriją.

Cistoskopija skiriama, jei pacientams šlapime nustatoma eritrocitų (kraujo) tiriant mikroskopu, arba pačiam pacientui pastebėjus, kad šlapinasi kruvinu šlapimu. Taip pat jei ultragarsinio tyrimo metu stebimi šlapimo pūslės sienelės pokyčiai, tikslinant neaiškios kilmės šlapinimosi sutrikimus ar stebint pacientus po šlapimo pūslės vėžio operacijų. Tyrimas gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai kartojasi šlapimo takų infekcijos, esant skausmingam šlapinimuisi be iaškios priežasties.

Svarbu paminėti, kad cistoskopija gali būti atliekama su bendrine nejautra, kad pacientas nejaustų nemalonių pojūčių, skausmo.

Labiau saugant sveikatą galbūt neteks tapti pacientais

Gydytojas urologas dr. L. Juodelė ragina saugoti svarbiausią turtą – sveikatą, tuomet galbūt neteks tapti pacientais ir klajoti vingriais medicinos keliais. „Norint pokyčio reikia žengti pirmą žingsnį ir tai gali būti pirma diena, kai į darbą nevažiuojame automobiliu, o einame pėsčiomis, vietoje sėdėjimo prie televizoriaus išeiname pasivaikščioti, kai neprisivalgome nakčiai ar vietoje kepsnio pasigaminame patiekalą iš daržovių. Sveikata pagerės ir atsisakius rūkymo, gausaus alkoholio vartojimo. Svarbu mažinti streso lygį, vengti jį keliančių veiksnių. Pilnavertis, pakankamos trukmės miegas irgi turi didelę įtaką, mažina kai kurių ligų riziką“.