Urbanistas atskleidė 5 priežastis, kodėl šiandien Užupyje norėtų gyventi daugelis

Vilniaus Užupio rajonas per tris dešimtmečius iš apleistos teritorijos virto į vieną iš vos keturių prestižinių lokacijų sostinėje. Architektas ir urbanistas Tadas Jonauskis atskleidė penkias priežastis, kodėl šiandien čia norėtų gyventi daugelis.

Miesto centras gamtos apsupty

Pačiame Vilniaus centre įsikūręs Užupis išsiskiria jį supančios gamtos gausa. Vos 0,6 kv. kilometrų ploto rajoną juosia Vilnelės upė, o kitoje pusėje – 33 hektarų ploto Kalnų parkas, kuriame įrengta renginių estrada, stūkso Trijų kryžių, Stalo, Gedimino kapo ir Bekešo kalnai.

Užupiečiai laiką leidžia daugybėje rajono skverų, Vilnelės upės pakrantėje ar šalia esančiame Bernardinų sode. Vos per kelias minutes iš Užupio pėsčiomis patenkama į Vilniaus senamiestį, Kūdrų parką ar atsinaujinusį Paupio rajoną, o kitapus Olandų gatvės atsiveria Lyglaukių geomorfologinis draustinis bei Pavilnių regioninis parkas su Belmontu.

„Užupyje gamtos labai daug. Čia galima rasti daug aikščių, skverų, parkų ir kitų viešųjų erdvių, kuriose galima leisti laiką lauke, pažinti miestą ir kitus žmones. Mažos gatvelės, mažas, žmogiškas mastelis, labai artimas senamiesčiui, sukuria daug netikėtumo, atradimo. Čia, atrodo, gyvenimas yra lėtesnis, paprastesnis ir jaukesnis“, – sako urbanistas.

Užupio bendruomenė aktyviai įsitraukia į rajono žaliųjų zonų priežiūrą, organizuoja talkas. Kiekvieną pavasarį antrose seniausiose sostinėje Bernardinų kapinėse pražysta sibirinės scylės, o ši mėlyna gėlių jūra pritraukia tūkstančius vilniečių ir miesto svečių.

Kūrybiškiausia bendruomenė Vilniuje

Užupio atgimimo pradžią galima sieti su 1981 metais pastatytais Dailės akademijos naujaisiais rūmais, dėl kurių rajone apsigyveno daug kūrybiškai mąstančio jaunimo. Visgi didžiuoju rajono renesansu laikomi 1998-ieji, kai užupiečiai pasiskelbė „Nepriklausoma Užupio Respublika“ su savo konstitucija, vėliava, himnu ir net simboline EuroUžo valiuta.

Kūrybiškumu pasižyminti aktyvi Užupio bendruomenė 2002 metais inicijavo rajono simboliu tapusio Užupio angelo skulptūrą, o tais pačiais metais duris atvėrė vietinių ir turistų traukos centru virtęs Užupio meno inkubatorius. 2010-aisiais netoliese atidarytas Tibeto skveras, o kiek anksčiau čia viešėjusiam Dalai Lamai XIV suteiktas Užupio garbės piliečio vardas.

Kasmet balandžio 1-ąją užupiečiai švenčia savo „neprigulmybės“ (nepriklausomybės) dieną, kurios metu vyksta gyventojų ir menininkų eisena, o tiltai pavirsta muitinėmis. Unikalias tradicijas sukūrusi bendruomenė rūpinasi Užupio kultūriniu gyvenimu ir estetiška aplinka, taip simbolizuodama kūrybinę laisvę ir nepriklausomybę nuo tradicinių normų.

„Užupis turi unikalią atmosferą, kurios niekur kitur nerasite, o turtinga istorija ir stipri bendruomenė suteikia didelį pasididžiavimo jausmą čia gyvenantiems. Buvo sukurtas Užupio naratyvas – istorinė miesto dalis, kur vyksta unikalūs ir netikėti dalykai. Per laiką rajonas pasipildė įvairiais žmonėmis – šalia senbuvių atsirado jauni menininkai, studentai, turtingi verslininkai, šeimos“, – teigia architektas-urbanistas Tadas Jonauskis.

Butų kainos Užupyje per 10 metų augo beveik trigubai

Nekilnojamojo turto projektų plėtojimo ir valdymo bendrovės „EIKA Develepment“ duomenimis, būsto vertė Užupyje per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik trigubai, todėl rajonas tapo viena geriausių nekilnojamo turto investicijų mieste. 

„EIKA Development“ duomenimis, vidutinė naujos statybos būstų kaina Užupyje per pastaruosius 10 metų išaugo nuo 2 030 eurų iki 5 650 eurų už kv. m. Nepaisant to, Užupis išlieka prieinamesniu pasirinkimu nei Senamiestis, kuriame vidutinė kv. metro kaina – 950 eurų didesnė.

„Tiek Užupis, tiek Žvėrynas gali pasiūlyti idealų susisiekimo ir gamtos balansą, todėl nieko keisto, kad būstai čia yra be galo paklausūs. Matant rajonų patrauklumą, pastarojo dešimtmečio tendencijas ir mažėjantį vystomų projektų skaičių nesunku prognozuoti, kad būstai taps puikia finansine investicija ateityje“, – konstatuoja „EIKA Development“ plėtros departamento vadovas Tomas Žiaugra. 

Užupį iš naujo atrado ne tik investuotojai, bet ir šimtai jaunų šeimų, apsigyvenusių naujai vystomuose projektuose. Dauguma jų, kaip, pavyzdžiui, bendrovės vystomas naujas mažaaukščių namų kvartalas „Užupio personos“ naujakuriams stengiasi pasiūlyti unikalius būstus, kurie atspindėtų kūrybišką rajono dvasią ir natūraliai įsilietų į kalvotą teritoriją.

Urbanistikos eksperto Tado Jonauskio teigimu, Užupio populiarumas liudija kintančius vilniečių norus ir gyvenimo būdą, kuriame vertinamas lokacijos patogumas visiems šeimos nariams, tuo metu stovėjimą automobilių spūstyse stengiamasi sumažinti iki minimumo.

„Rajonų, kurie turėtų istorinį charakterį ir vis dar plėstųsi nėra daug, todėl atsiradus naujiems projektams visi nori suspėti įsikelti. Taip pat pasikeitė ir žmonių gyvenimo būdas bei namų rajono vertinimas: vis daugiau žmonių nori gyventi centre, kur nereikia automobilio, galima judėti pėsčiomis ar dviračiu, visos paslaugos yra šalia, paaugę vaikai gali judėti savarankiškai, daug galimybių būti lauke, sportuoti, ilsėtis, gerėtis miestu“, – priduria urbanistas.

Viduramžius menanti istorija

Vienas seniausių Vilniaus priemiesčių rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XV amžiuje, kai čia buvo įkurtas Bernardinų vienuolynas. Dėl savo lokacijos „už upės“ tokį pavadinimą gavęs Užupis liko už sostinės gynybinės sienos ribų, todėl gyventi čia buvo daug pigiau nei mieste.

Vietovė nuo seno buvo žinoma kaip meistrų ir amatininkų rajonas, kuriame gyvenimą kūrė šventikai, pirkliai, menininkai ir įvairūs darbininkai. Kadaise Užupis turėjo didžiulę žydų bendruomenę, o dauguma jų užsiėmė prekyba – čia veikė krautuvėlės, plytinės, kalkinės, malūnai, įvairūs fabrikėliai ir odos bei popieriaus dirbtuvės.

Užupio formavimuisi didelę įtaką turėjo dažni gaisrai, sunaikinę nemažą dalį istorinių medinių pastatų, tačiau bene labiausiai rajono veidas pakito po Antrojo pasaulinio karo. Atėjus sovietmečiui Užupis tapo gana apleistu rajonu su komunalinių paslaugų stokojančiais namais ir neprižiūrėtomis gatvėmis, todėl vilniečių akyse užsitraukė prastą reputaciją.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę viskas vėl kardinaliai pasikeitė: šią vietą pamilo menininkai, kurių dėka Užupis tapo pasaulinio garso Vilniaus bohemijos ir meno simboliu, o per tris dešimtmečius rajonas išaugo į vieną iš vos keturių prestižinių lokacijų sostinėje.

Viskas, ko reikia ir dar daugiau

Užupyje nuo XX amžiaus pradžios išlaikytas autentiškas mūrinių ir medinių gyvenamųjų namų kiemų įvaizdis. Dėl savo unikalios istorijos, architektūros ir prieš beveik tris dešimtmečius užgimusio aktyvios bendruomenės kultūrinio, meninio ir socialinio judėjimo rajonas dažnai lyginamas su Paryžiaus Monmartru ir Kopenhagos Kristianija.

Užupio centrine ašimi laikoma Malūnų, Paupio ir Užupio gatvių sankirtoje stovinti angelo skulptūra, tapusi populiaria susitikimų vieta. Rajonas pasižymi skulptūrų, paveikslų ir kitų meno instaliacijų gausa, daugybe meno galerijų ir muziejų, unikalių parduotuvėlių, kavinių, barų ir restoranų, veikia kelios maisto prekių parduotuvės, improvizacijų teatro erdvė.

Rajone veikia Užupio gimnazija ir Petro Vileišio progimnazija, Vilniaus Dailės akademijos architektūros katedra, medicinos centras, vaistinės, bažnyčia, daug grožio salonų ir kitų paslaugų vietų, vaikų žaidimų aikštelių. Iš Užupio Respublikos „į Vilnių“ veda net šeši tiltai, o rytinėje rajono dalyje lengvai patenkama į Olandų ar Stepono Batoro gatves. 

„Visada centras yra patogiausia vieta gyventi šeimoms. Čia gali rasti daugybę reikalingų funkcijų, viskas pasiekiama pėsčiomis, todėl vaikai nėra pririšti prie tėvų vežiojimo ir gana anksti ugdosi savarankiškumas. Užupis turi senamiesčio charakterį, bet savo unikalią istoriją ir stiprią bendruomenę“, – pabrėžia T. Jonauskis.