Uosto direkcija kitais metais bus priversta skolintis

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vykdant investicijų planą įvyko didžiulis proveržis. Per pirmą pusmetį jau investuoti 38 milijonai eurų, dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo panaudota tik 18 mln. eurų. Tačiau lėšų per ketverius metus suplanuotoms investicijos nepakaks, tad teks skolintis iš bankų. Beje, direkcija darbuotojų sąskaita netaupo.

Šiemet per pirmąjį pusmetį Uosto direkcijos pajamos išaugo 4,3 proc. ir siekė 31,65 mln. eurų, o 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu - 30,35 mln. eurų. Panašiai augo ir uosto rinkliavos - per šešis 2019 m. mėnesius surinkta 27,9 mln. eurų, t. y. 4,9 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai gauta 26,6 mln. eurų.

Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, šių metų pirmo pusmečio direkcijos pajamos buvo rekordinės - 1,3 mln. eurų didesnės nei pernai. Pagrindinė priežastis - didesnės pajamos iš uosto rinkliavų: didėjo krova, atplaukė daugiau laivų.

M. Armonaičio teigimu, šių metų pirmo pusmečio pelnas panašus kaip ir pernai pirmą pusmetį, grynasis pelnas irgi nepakito, nors šiemet prireikė daugiau sąnaudų. Laikinai einantis Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė sako, kad sąnaudos šiemet padidėjo todėl, kad direkcija daugiau pinigų skyrė Savivaldybei privažiuojamiesiems keliams tiesti ir atliko uosto valymo darbus.

Savivaldybei buvo pervesta 370 tūkst. eurų daugiau. Įgyvendinami keli projektai. Uosto direkcija prisideda prie Tilžės, Pamario g. ir kt. rekonstrukcijos.

Pernai uosto valymo darbai buvo atlikti antrą pusmetį, o šiemet - pirmą. Kadangi per pirmą pusmetį uosto akvatorija išvalyta, tam išleista 1,7 mln. eurų, tikėtina, kad šiemet antrą pusmetį direkcijos sąnaudos bus mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Beje, šiemet Uosto direkcija sumokėjo rekordinę dividendų sumą - 28 milijonus eurų, pernai mokėjo tik 22,3 mln. eurų.

„Kadangi suplanuotos didelės investicijos, kitais metais mes turėsime skolintis pinigų iš bankų„, - sakė M. Armonaitis. Klausiamas, ar protinga atiduoti pinigus, o paskui skolintis ir mokėti bankams palūkanas, M. Armonaitis atsakė: „Tai savininko sprendimas, jo mes negalime vertinti. Mes jį vykdome, planuotos investicijos artimiausiu metu bus vykdomos, tik reikės skolintis. Šiuo metu skolinimosi sąlygos yra neblogos. Dabar kol kas bankams mes neturime jokių skolų, visas paskolas esame grąžinę. Kitais metais jau turėtų jų atsirasti.“

Per praėjusius šešerius metus uoste jau investuota 215,2 mln. eurų. Per 2019-2022 metus planuojama investuoti apie 470 mln. eurų.

Kiek ketinama skolintis kitais metais, paaiškės rudenį. Preliminariais skaičiavimais, per artimiausius ketverius metus reikės skolintis daugiau kaip 200 mln. eurų, siekiant įvykdyti investicijų planą.

Paklaustas, ar Uosto direkcija dalyvauja taupymo vajuje ir kaip ji taupo, M. Armonaitis atsakė: „Taupymo rezervų Uosto direkcija turi nedaug. Mūsų pagrindinės sąnaudos yra nusidėvėjimas, kur nelabai ką sutaupysi. Darbuotojų sąskaita netaupome. Darbo užmokestis pirmą šių metų pusmetį didėjo 9 proc. Mes visada taupome skatindami konkurenciją tarp tiekėjų ir rangovų, norėdami gauti geresnes sąlygas. Didesnė konkurencija - pagrindinis įrankis geresnėms kainoms gauti ir sutaupyti. Pavyzdžiui, Malkų įlankos projektas įgyvendintas sėkmingiau, gilinimo darbai nupirkti 10 mln. eurų pigiau.“.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.