Uoste patvoriais sukrauti salietros maišai šiurpina klaipėdiečius – direkcija teigia, kad procesą kontroliuoja

Klaipėdos konteinerių terminalo miesto pietinėje dalyje patvoriai apkrauti įmonės „Agrokoncernas“ maišais.

Klaipėdos konteinerių terminalo miesto pietinėje dalyje patvoriai apkrauti įmonės „Agrokoncernas“ maišais.

Klaipėdos gyventojus tokia padėtis šiurpina – visą savaitę salietra kraunama prie pat tvoros, už kurios vaikšto miesto gyventojai.

Klaipėdiečių nuomone, salietra pavojingas krovinys, galintis greitai užsidengti, todėl kelia pavojų.

Klaipėdos uosto krovos įmonė, kurios teritorijoje prie pat tvoros sukrauti salietros didmaišiai, tikina krovą vykdanti atsakingai ir žada, kad krovinys uoste neužsibus ir bus artimiausiu metu išgabentas.

Portalo Alfa.lt susidomėjimas salietros kroviniu turėjo šiokių tokių teigiamų pasekmių. Klaipėdiečio atsiųstose nuotraukose šalia KKT tvoros sukrauti salietros didmaišiai neapsaugoti nuo išorės poveikio.

Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) portalui pateiktose nuotraukose, darytose po direkcijos atliktos krovinio ir jo sandėliavimo apžiūros, didmaišiai apdengti apsauginiais tentais.

Reikalauja atsakymų

„Šiomis dienomis Klaipėdos uoste „Agrokoncernas“ su Klaipėdos konteinerių terminalu nusprendė pašiurpinti pietinę Klaipėdą su SGD terminalu priešaky. Pasistatė didžiulį laivą su pavojingu salietros kroviniu ir jau savaitę krauna. Patys terminalo darbininkai pašiurpę nuo tokio kiekio.

Kadangi nebėra kur dėti tai salietros maišais apkrauti visi terminalo patvoriai. Einant pro šali į žvejybą visai nejauku ir akis bado. Visi tik fotografuoja bet tyli.

Žmonėm kyla klausimas, ar išviso kas nors šitą dalyką kontroliuoja, nes tarp objektų, kurie gali krauti pavojingus krovinius, sąrašo Konteinerių terminalo lyg ir nesimato. O tai kaip tada vyksta darbai ir darbų sauga?

Prieš kurį laiką uosto vadovas mušėsi į krūtinę, kad labai viską kontroliuoja, bet turbūt ne visus ir ypač ne tuos, su kuriais į rinkimus ėjo? Tokia situacija reikalauja rimtų atsakymų“, – portalui Alfa.lt teigė žvejys ir gamtos mylėtojas klaipėdietis Rimantas B.

KKT: krovą vykdome atsakingai

Kodėl UAB Klaipėdos krovinių terminalas teritorijoje šalia tvoros kraunami maišai su salietra, kiek tokia situacija tęsiasi ir ar ji atitinka saugumo reikalavimus, paaiškino pati įmonė.

„Klaipėdos konteinerių terminale visi kroviniai, įskaitant ir amonio nitrato trąšas, yra kraunami laikantis visų reikiamų saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimų.

Šiuo atveju amonio nitrato trąšos kraunamos didmaišiuose, užtikrinant maksimalų saugumą. Krovinys uoste neužsibus ir bus artimiausiu metu išgabentas krovinio savininkui.

Norime pabrėžti, kad tokio tipo kroviniai mūsų terminale kraunami ne pirmą kartą, o krovos procesai yra vykdomi atsakingai ir užtikrinant visų teisės aktų laikymąsi“, – Alfa.lt teigė KKT generalinio direktoriaus asistentė Saulė Audickė.

Direkcija: procesą prižiūrime

Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, kad šiuo emocinis žvejo pasisakymas ir bandymas politikuoti suprantamas, tačiau leidimą vykdyti šio krovinio krovą dar 2016 m. spalio mėn. UAB Klaipėdos konteinerių terminalui yra išdavusi Lietuvos transporto saugos administracija, tad tokio tipo kroviniai įmonėje kraunami ne pirmą kartą.

Klaipėdiečio atsiųstose nuotraukose šalia KKT tvoros sukrauti salietros didmaišiai neapsaugoti nuo išorės poveikio / Alfa.lt

„Kiekvienas laivas, atvykstantis į Klaipėdos uostą, pateikia išankstinį pranešimą ir informuoja apie gabenamą krovinį, tad Uosto direkcijai tiek šio, tiek kitų uoste kraunamų krovinių krova žinoma.

Uosto direkcijos uosto priežiūros skyrius taip pat nuolat vykdo krovinių krovos kontrolę terminaluose, ji užtikrinama ir uosto apžvalgos kamerų pagalba“, – Alfa.lt teigė A. Latakas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos portalui pateiktose nuotraukose, darytose po atliktos krovinio ir jo sandėliavimo apžiūros, didmaišiai apdengti apsauginiais tentais / KVJUD

Uosto direkcijos vadovas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju taip pat atlikta krovinio krovos proceso ir sandėliavimo apžiūra. Jos metu įvertinta, kad krovinys terminale yra laikinai saugomas pagal Saugos duomenų planus ir gamintojo rekomendacijas, užtikrinamas priėjimas prie krovinio, gaisro gesinimo priemonių, nėra užkrauti evakuacijos keliai, taip pat išlaikomi saugūs atstumai iki SGD terminalo.

Algis Latakas: krovos procesą prižiūrime, jis yra kontroliuojamas ir vykdomas pagal taisykles / BNS foto

„Atlikus apžiūrą uosto naudojimo taisyklių pažeidimų nefiksavome. Krovos metu naudojamos papildomos apsaugos priemonės: tarp laivo korpuso ir krantinės ištiesti apsauginiai tentai/plėvelės, o iškrovus krovinį, jo sandėliavimui naudojamos papildomos apsaugos priemonės – ištiesti apsauginiai tentai/plėvelės.

Akcentuojame, kad krovos procesą prižiūrime, jis yra kontroliuojamas ir vykdomas pagal taisykles“, – teigė A. Latakas.

Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad Alfa.lt užduoti klausimai reikalauja išsamios informacijos surinkimo, todėl atsakymus institucija pateiks, kai surinks detalesnę informaciją.

Didina gaisrą ir pavojingas

Amonio salietra nedegus produktas, tačiau, esant kontaktui su degiomis medžiagomis, padidina jų užsidegimo pavojų ir gali ženkliai padidinti jau esantį gaisrą.

Todėl patariama salietrą laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių, žiežirbų, atviros liepsnos, karštų paviršių. Šalia salietros patariama nerūkyti.

Salietra turėtų būti sandėliuojama atokiau nuo degių medžiagų, tai pat nuo drabužių, reduktorių, rūgščių, šarmų, sieros, chloratų, chloridų, nitratų, permanganatų, metalų pudros bei medžiagų, kurių sudėtyje yra metalų: vario, nikelio, kobalto, cinko ir jų lydinių.

Patariama imtis visų atsargumo priemonių, kad salietra nebūtų sumaišyta su degiomis medžiagomis.

Gaisro atveju, gesinimui turėtų būti naudojamas vanduo.

Salietra sukelia smarkų akių dirginimą. Todėl po naudojimo patariama akis kelias minutes atsargiai plauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti.

Dirbant su salietra reikia mūvėti apsaugines pirštines, dėvėti apsauginius drabužius, naudoti akių (veido) apsaugos priemones.

Salietra į organizmą gali patekti per plaučius, odą, akis, burną. Jei įkvėpus garų nukentėjusysis pajunta neigiamus simptomus ( galvos svaigimą, mieguistumą), reikėtų jį išvesti į gryną orą, kreiptis į gydytojus.

Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, reikėtų atlikti dirbtinį kvėpavimą. Jei žmogui sunku kvėpuoti, patariama duoti pakvėpuoti deguonies.

Salietrai susilietus su oda, reikėtų paveiktą odos plotą plauti dideliu kiekiu vandens bei muilu bent 15 minučių. Nuimti užterštus drabužius ir batus. Jei odos sudirgimas nepraeina, kreiptis į gydytoją.

Salietrą prarijęs žmogus dažniausiai pasijaučia blogai, jam reikėtų kreiptis į gydytoją. Nukentusysis turėtų gerti daug vandens, bet negalima sukelti vėmimo.