Universitetų jungimosi logiką grindžia siekiu padaryti juos konkurencingus tarptautiniu mastu

Vyriausybės darbo grupės pasiūlytas universitetų jungimosi planas grindžiamas siekiu, kad užuot konkuravę tarpusavyje jie taptų konkurencingi tarptautiniu mastu. Taip siūlymus dėl jungimosi paaiškino darbo grupei priklausęs Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorius Ramojus Reimeris.

Centro vadovas atskleidė, kad pasiūlymo griaučiai buvo matyti dar iki darbo grupės pradžios MOSTA atliktoje universitetų ir kolegijų potencialo analizėje. Darbo grupė pasiūlymą prie Vilniaus universiteto (VU) jungtis Mykolo Romerio (MRU), Lietuvos edukologijos (LEU) ir Šiaulių (ŠU) universitetams, jis grindė tuo, kad VU yra stipriausias universitetas Vilniaus regione bei siekiu sustiprinti pedagogų rengimą.

MRU, pasak R. Reimerio, turi potencialą socialinių mokslų srityje, bet jo perspektyvos išlikti kaip savarankiškai institucijai yra labai ribotos perspektyvos dėl mažėjančio studentų skaičiaus ir mokslinio potencialo silpnėjimo.

„Loginis žingsnis - reikėtų pasiūlyti Romerio gerąjį socialinių mokslų potencialą įjungti į VU ir sustiprinti socialinius mokslus Lietuvoje, nes jam vienam leisti toliau egzistuoti reiškia, kad jis visiškai eina į dugną - studentai nesirenka, kokybės nėra, tik tiek, kiek yra potencialo - kažkokie projektai vykstantys, pedagoginis potencialas, mokslinis personalas, jie po truputį atsitrauktų nuo tos institucijos. Ten nieko neliktų, kas yra dabar“, - Eltai sakė R. Reimeris.

Pasak jo, nebūtų logiška šiam universitetui jungtis su technologinio profilio Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), todėl „siūloma MRU keliauti ir susitarti dėl susijungimo su VU“.

Su LEU, pasak R. Reimerio, „yra lygiai tokia pati situacija, tik daug blogesnė, studentų yra drastiškai sumažėję“.

„Jeigu yra įvedama keturių balų priėmimo kartelė, galbūt, nebėra prasmės tęsti veiklą, tiek yra mažai stojančiųjų. Pedagogų pati samprata sistemoje yra tiek devalvuota šiuo metu, kad mes tiesiog ne tik prarasime universitetą, mes prarasime galimybę rengti pedagogus, jau seniau reikėjo spręsti šitą problemą“, - paaiškino MOSTA vadovas.

Dėl to, pasak jo, siekiant atkurti specialybės prestižą nutarta susieti ją su prestižinėmis institucijomis.

„Šiuo metu prestižinė institucija yra VU, su juo konkuruoti Vilniuje nėra kam, dar tam tikros pedagogų rengimo dalys būtų koncentruojamos Kaune. Kaunas taip pat kaip turintis potencialo Vytauto Didžiojo universitete, išnaudotume tą dalyką ir padalintume pagal gebėjimus tarp Vilniaus ir Kauno“, - paaiškino R. Reimeris.

ŠU, pasak MOSTA vadovo, taip pat „dėl gausybės priežasčių sunkiai gali toliau egzistuoti“.

„Nesinorėtų uždaryti aukštojo mokslo Šiauliuose, tai sprendimas galėtų būti, kad išlaikome aukštąjį mokslą, tačiau išlaikome tą universitetą VU padalinio pavidalu, tai reiškia, kad ten yra VU diplomai ir studijų kokybė. Tačiau tai nebūtų visas universitetas rengiantis visų sričių specialistus, nes nėra prasmės konkuruoti su VU Lietuvoje, jis specializuojasi į tam tikrą pedagogikos sritį, kurioje dar Šiauliai turi kažkokį pranašumą“, - teigė R. Reimeris.

Jo vertinimu, tokiu atveju ŠU galėtų sustiprėti ir žmonės jau vyktų ne studijuoti į Vilnių, bet iš Vilniaus, besirenkantys tam tikras pedagogikos sritis, važiuotų studijuoti į Šiaulius, nes Lietuvoje nebūtų tokios kokybės, kokią pasiūlytų Šiauliai.

MOSTA vadovo vertinimu, tų universitetų prisijungimas nesusilpnintų VU, nes jiems būtų iškelti kokybiniai reikalavimai, kurie egzistuoja tame universitete.

„Aš neabsoliutinu VU, ten reikėtų labai daug ką sutvarkyti pačios institucijos viduje, tikrai neveikia ta institucija taip optimaliai, kaip norėtųsi, kokie lūkesčiai būtų didžiausiam universitetui Lietuvoje. Bet nepaisant to, jis turi didžiausią konkurencinį pranašumą Lietuvoje, ir net tarptautiniu mastu jis geba konkuruoti“, - teigė R. Reimeris.

Dėl universitetų jungimosi Kaune, pasak MOSTA vadovo, darbo grupėje taip pat buvo daug diskutuota - ar visus sujungti į vieną ir tokiu būdu turėti visiškai plačiausio profilio, kiek įmanoma, universitetą, net VU nebebūtų toks platus savo aprėpiamomis sritimis, ar atskirus - vienas kitą papildančius universitetus.

„Buvo galima galvoti, gal juos kitaip paskaidyti - gal technologinius sujungti tarpusavyje - Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetus, gal gaminti labiausiai papildantį vienas kitą universitetą, jungiant Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) su KTU, nes jie turi persidengiančių programų. Tai eliminuotų nereikalingą konkurenciją mieste, kuri neveda kokybės link“, - pasakojo R. Reimeris.

Darbo grupei priklausęs ekspertas teigė, kad buvo atsisakyta minties Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) jungti su KTU, nes nors taip gautųsi stiprus profilinis universitetas, bet tai nespręstų studijų programų dubliavimosi problemos, nes šie universitetai nekonkuruoja tarpusavyje.

„Priėjome išvadą, kad didžiausia sinergija yra VDU ir KTU sujungimas. Tada - mažas LSU universitetas, kurio potencialas augti yra labai ribotas, todėl jį reikėtų integruoti į didesnę instituciją, kad turėtų didesnius resursus, vardą, matomumą, visai kitokį tarpdiscipliniškumą negu būdamas mažas sporto universitetas“, - sakė R. Reimeris.

Tokia pati situacija, pasak jo, yra su Aleksandro Stulginskio universitetu. „Jis taip pat rengia nemažai specialistų, kuriuos gali parengti šiek tiek kokybiškiau KTU arba VDU, tai jie su savo technologiniu profiliu gražiai papildo KTU, bet taip pat eliminuojame dubliavimą Kauno mieste tam tikrų specialybių, kurios buvo perteklinė“, - sprendimus aiškino R. Reimeris.

Pasak jo, LSMU nuspręsta palikti kaip atskirą instituciją, nes jo mokslinės produkcijos, užsienio studentų pritraukimo rodikliai yra kone geriausi Lietuvoje.

„Matome ir vertiname tą dalyką, kad jie labai daug gauna pajamų už savo kokybę, kurią yra pasiekę, ir mums pasirodė, kad dabar bandant integruoti juos į Kauno universitetą, tai galimai galėtų pakenkti kokybei, kurią jie turi. Tačiau ateityje jie gal ir galės prisijungti, kada tas naujas Kauno universitetas pasieks tokią kokybę, kuri yra LSMU“, - sakė R. Reimeris.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos taip pat niekur neplanuojama prijungti dėl šios institucijos specifiškumo. „Yra problemų, kad Karo akademija turi universiteto statusą, bet nepateisina statuso pagal universitetui keliamus reikalavimus, nes ten yra praktika, bet ten nėra mokslinės veiklos. Mes sakome, kad turėtų būti mokslas universitetuose, tai šitas klausimas lieka atviras, bet su kuo nors sujungti neturi prasmės, tai yra absoliuti specifika, absoliučiai kitokia kultūra, ir absorbcija yra visai kitokia tų žmonių, kurie baigia Karo akademiją, jiems yra labai aiškūs keliai nubrėžti“, - kalbėjo R. Reimeris.

Dvi menų akademijas - Lietuvos muzikos ir teatro bei Dailės - siūloma sujungti, nes, pasak MOSTA vadovo, jos tokiu būdu galėtų dalintis infrastruktūra bei patenkinti visos Lietuvos poreikį.

Kalbant apie technologijų universitetus, pasak jo, VGTU pakankamai gerai veikia savarankiškai.

„Jis yra labai specifinis, turi savo specifinę nišą lyginant su kitais universitetais, jų istorija yra susijusi su statyba, jie dideli ir savotiškai unikalūs. Bus klausimas, kaip VGTU su naujuoju VU galės veikti kosinergijoje, nes mums atrodo, kad neturėtų dubliuoti studijų programos, turint mintyje, gal geriau būtų studentui studijuoti ekonomiką Kaune ar Vilniuje, nei techniniame universitete ar VU“, - sakė R. Reimeris.

Dėl Klaipėdos universiteto (KU), pasak jo, darbo grupėje buvo daug diskusijų.

„Buvo svarstymai gal reikėtų padaryti kito universiteto filialu. Klaipėdos taip pat labai prasti rodikliai, jie ilgą laiką bando išsaugoti visą universitetą ir dėl to susilpnėjo bendrai visa institucija, jeigu jie būtų koncentravęsi į ten, kur jie turi potencialą, arba ten, kur poreikis yra didžiausias, gal būtų buvę geriau“, - svarstė R. Reimeris.

Tad, pasak jo, šiam universitetui siūloma pabandyti save atrasti, kaip specializuotą, technologinį profilį turintį universitetą.

MOSTA vadovas nemano, kad universitetų reforma paskatins jaunimą rinktis studijas užsienyje.

„Dabar dėl ko važiuoja studijuoti jaunimas į užsienį, dėl to, kad jie neatranda geros kokybės studijų Lietuvoje. (...) Pagrindinis reformos tikslas ir yra ne sumažinti universitetų skaičių, bet padaryti prielaidas, kad universitetai taptų geri, konkurencingi ir konkuruotų ne tarpusavyje, kas dabar vyksta ir Vilniuje, ir Kaune, (...) bet kad būtų klausimas - ar Lietuvoje studijuoti vadybą, ar Vokietijoje, ar Didžiojoje Britanijoje, ar kur nors Latvijoje, nes kokybė yra taip pat gera“, - sakė R. Reimeris.

Pasak jo, galutiniai reformos įgyvendinimo terminai yra numatyti Vyriausybės programoje ir priklausys nuo to, ką nutars Vyriausybė teikti Seimui, ir kaip Seimas patvirtins tuos dalykus.

„Mes manome, kad reikėtų visus jungimus pradėti daryti kuo greičiau, galbūt pabaigti kitais arba 2019 metais, kad 2020 metais mes dirbtume su jau susijungusiomis institucijomis ir jau identifikuotume ne kaip atskiras o kaip tą naują Lietuvos mokslo institucijų žemėlapį“, - sakė R. Reimeris.

Eltos informacija