Unikalus žvilgsnis į nomenklatūros gyvenimo užkulisius

Lietuvos nacionalinis muziejus Istorijų namuose atidarė patirtinę Antano Sutkaus fotografijų parodą „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Joje atskleidžiamas disonansas tarp tariamai beklasėje visuomenėje kartu egzistavusių pasaulių: Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje prabangiai gyvenusios privilegijuotos nomenklatūros ir paprastų žmonių gyvenimo.

Gražūs vaizdai, skaudus disonansas ir pasipriešinimas diktatūrai

„Šios parodos idėja gimė, kai 2022 m. Vladimiras Putinas paskelbė plataus masto invazinį Rusijos karą prieš Ukrainą, – pasakojo parodos kuratorius Thomas Schirmböckas. – Susisiekiau su Antanu Sutkumi ir sutarėme, kad savo turimomis priemonėmis – informacija ir fotodokumentais – galime atkreipti dėmesį į diktatūrinių sistemų keliamą pavojų. Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“

Nomenklatūros egzistavimas Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje buvo vieša paslaptis. Tai buvo elitinė privilegijuota klasė, turėjusi galią pagerinti savo gyvenimą, paprastiems žmonėms nepasiekiamais būdais, tokiais kaip: specialūs butai, automobiliai, apsipirkimas specialiose parduotuvėse ir kt. Net būdamas Komunistų partijos nariu negalėjai būti garantuotas dėl vietos nomenklatūroje, tačiau beveik visi nomenklatūrininkai buvo partijos nariai.

Nepriklausydamas nomenklatūrai nežinojai, kaip būti „įtrauktam į sąrašą“, tačiau tinkamų žmonių pažinojimas neabejotinai padėjo. Aplink šią sritį susibūrusios ištisos pagalbininkų grupės, tokios kaip: aptarnaujantis personalas, gydytojai, mokslininkai, kai kurie kultūros srities darbuotojai, kaip ir A. Sutkus, fotografavęs nomenklatūrą, taip pat įgijo teisę naudotis jos teikiamais privalumais.

A. Sutkus pasakojo, kad ir be nomenklatūros privilegijų buvo galima rasti būdų, kaip susikurti šiek tiek geresnį gyvenimą, pavyzdžiui, nusipirkti geros mėsos ar vaisių. Tačiau šios privilegijos veikė aukščiausiu lygmeniu: „Sistema dirbo taip, kad jeigu tu nusikaltai ir tau gresia kalėjimas, tave svarsto partijos komitete arba pirminėje organizacijoje. Ir jeigu tave išmeta iš partijos, milicija jau laukia – tu areštuojamas. Jeigu tau duoda tik griežtą papeikimą, milicija iš karto nušalinama nuo bylos. Komunistų neareštuodavo.“

Parodoje „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ eksponuojamos A. Sutkaus fotografijos, kuriomis pasakojama apie uždarus nomenklatūros vakarėlius, politinių sprendimų arenomis tapusias medžiokles, „broliškos meilės“ bučinius, prabangų gyvenimą ir kitiems nepasiekiamą galią. Greta eksponuojamos ir menininko fotografijos, rodančios tai, ką daug kas dar prisimena – paprastų neprivilegijuotų žmonių gyvenimą, jų kasdienybę ir valdžios organizuotas viešas šventes.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė pasakojo, kaip svarbu atsigręžti į nomenklatūros istoriją, kad galėtume judėti pirmyn: „Žvelgdami į šias A. Sutkaus fotografijas mes matome, kad atotrūkis tarp nomenklatūros ir likusios visuomenės buvo didžiulis, nors viešai buvo teigiama, kad Sovietų Sąjungoje jokio atotrūkio tarp socialinių klasių nėra. Nėra lengva matyti, kaip vienu metu Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje dauguma žmonių gyveno nepritekliuje, kai maža privilegijuota grupė mėgavosi galia ir prabanga. Tačiau, kaip visuomenė, mes turime atsigręžti į šią istoriją, kad galėtume pagrįstai įvertinti, kur buvome, kiek toli nuėjome ir kur einame toliau.“

1969 m. A. Sutkus buvo vienas iš Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrėjų, daug metų jai vadovavo ir naudojosi nomenklatūros nario privilegijomis, kurios leido jam dokumentuoti nuo visuomenės slėptą nomenklatūros gyvenimą. Laimei, jis išsaugojo savo archyve ateities kartoms ir tas nuotraukas, kurios nebūtų perėjusios sovietinės cenzūros, o dabar mes galime tai pamatyti.