#UNIKALU. R. Jur­kė­nas: „Nus­to­ki­me ver­tin­ti stip­ry­bes ir silp­ny­bes“

Nau­jie­nų plat­for­mos Etap­lius.lt tink­la­lai­dė­je „UNI­KA­LU su As­ta Le­saus­kie­ne“ – edu­ka­ci­nių bend­ro­vių „Kal­ba.lt“ ir „ego­PER­FEC­TUS“ kū­rė­jas bei pro­fe­sio­na­lus kar­je­ros kon­sul­tan­tas Ry­tis Jur­kė­nas. Šį kar­tą kal­bė­si­me apie tai, ko­dėl ping­vi­nams ne­rei­kia skrai­dy­ti, ka­da lie­tu­viai pra­dė­jo mo­ky­tis ru­sų kal­bos ir kaip ne­pa­varg­ti dar­be.
 

– Kokia veikla jūs užsiimate?

– Ateina pas mane suaugę jauni žmonės ir sako: „Turiu problemą. Nežinau, ką daryti. Esu sutrikęs. Noriu kažką keisti savo gyvenime.“ Mes padedame atskleisti potencialą ir sudėliojame veiksmų planą, kaip būtų galima iš šitos būsenos pereiti į kitą kokybinį lygmenį.

– Kas yra pagrindiniai „Kalba.lt“ klientai?

– Turime tris pagrindines sritis. Pradėjome nuo kalbų mokymo ir dabar turime 250 įvairiausių kalbų dėstytojų. Žinoma, daugiausia anglų. Apie 2006 metus atsirado rusų kalba – iki kokių 2000-ųjų jos mokytis atrodė nesuvokiama: rusai – priešai, nedorėliai, visi moka rusiškai ir niekam nereiks.

Kita sritis – studijų užsienyje konsultavimas: jau per 20 metų padedame išsiaiškinti, kur studijuoti visame pasaulyje. Ir paskutinius šešerius metus funkcionuoja Darnaus žmogaus centras, kuriame turime karjeros, savęs pažinimo, darnaus žmogaus instrumentų. Lietuvių kalba turi nuostabų žodį – „darna“.

Mes visi turime prigimtis, kurias atsinešame. Žiūrėdami į vaikus iki šešerių metų, matome: vienas karstosi, eina tvoromis, atsistoja ant riedlentės viena koja ir stovi. Kitas niekada gyvenime viena koja ant riedlentės neatsistos, net ir treniruodamasis. Jų potencialas nevienodas. Didžiausia bėda yra ta, kad norime būti kaip kažkas. Kiek knygų parašyta „Kaip tapti milijonieriumi“? Ir šimtai, tūkstančiai žmonių skaito –
nori būti kaip kažkas ir pameta savo potencialą.

Turime porą tokių analogijų, kaip mokome pingvinus skraidyti. Tas pingvinas pamato erelį ir sako: „Kaip erelis gerai skraido, ir aš noriu.“ Pamiršta, kad jis puikiai plaukioja, gaudo žuvį, kad daro tai, apie ką erelis net pasvajoti negali. Savo savastį pameta, stengiasi būti kaip kažkas. O potencialo tai nėra. Kai nori būti kaip kažkas, kuo nesi, darnos nėra. Dirbi darbą, kuris tau nepatinka, labai greitai pavargsti, išsenki. Vienas grįžta iš darbo energingas, ieško, ką dar nuveikti, o kitas vos paršliaužia.

– Kaip pasikeitė požiūris į darbą? Kokį darbą ateityje galėtų dirbti tas vaikinas, kuris gali ant vienos kojos riedlente važinėti? Ką jis geba, kokių kompetencijų turi?

– Aš turbūt grįžčiau prie šaknų, prie tos 5 tūkst. metų senumo išminties, kuri sako, kad mes turime prigimtis. Gebėjimų ir prigimties sujungimas leidžia pamatyti žmogaus potencialą. Pavyzdžiui, žmogus turi polinkį mokyti kitus. Todėl aš atėjau į švietimą. Dabar paimkime tą gebėjimą – žmogus puikiai važiuoja riedlente. Vadinasi, vidinis kūno intelektas, gebėjimas valdyti savo kūną yra labai gerai išreikštas.

Jis atsistoja ant slidžių ir jau atrodo kaip jomis čiuožęs. Pasiėmė teniso raketę ir po trijų dienų jau su kažkuo žaidžia. Dabar tą gebėjimą sujunkime su prigimtimi. Įsivaizduokite, koks jis fizinio lavinimo mokytojas. Mes kiekvienas turime unikalų derinį ir galime būti sėkmingi.

– Tai jūs norite pasakyti, kad kiekvieną žmogų galima išanalizuoti ir atrasti tą sėkmės formulę? Tarkime, pas mane dirba kokie penki darbuotojai, o neveikia. Ar galima atrasti būdą pakeisti jų veiklą, kad darbas būtų sėkmingas?

– Tai yra pakankamai kompleksinis dalykas. Yra keli etapai. Vienas yra nuskaityti, pamatyti kitų prigimtis, kitas – suvokti savo. Negali gerai matyti kitų prigimčių ir intelektų, potencialo, nesuprasdamas savo.

– Tai, jei neveikia komanda, reikia pradėti nuo savęs.

– Taip. Kai pamatote savo potencialą, galite pradėti matyti kitų. Pasižiūrime į savo komandą. Kiekvienas turi skirtingas veiklas ir kompanija turi skirtingas veiklas. Kai išsiaiškiname, kokio potencialo reikia, žiūrime, ką turime, ko trūksta, ko per daug. Tada jau galime priimti sprendimą – pakoreguoti veiklas, užduotis ir su ta pačia komanda turėti visai kitokį efektyvumą.

Man labai norisi sugriauti mitą – mes įpratę kalbėti apie silpnybes ir stiprybes. Jei žiūrėtume iš Rytų išminties pusės, mes visi labai netobuli. Visi silpni, netinkami, tada tą unikalumą pametame. Kaip su tuo pingvinu: pingvinas – stiprybė ar silpnybė? Jei turiu vaiką pingviną, tai nepasisekė, nes nori skraidyti, ar esu laimingiausias, nes turiu geriausią žveją?

– Bet vaikystėje jūs neidentifikavote savo gebėjimo mokyti, įkvėpti kitus?

– Mano tėvelis pasakojo, kad, būdamas kokių dvejų metų, kai dar nemokėjau kalbėti, stovėdavau lovoj iškėlęs ranką. Mane vadindavo Leninu – tuo metu buvo tokios populiarios skulptūros – ir visiems viską aiškindavau. Prigimtys baigia formuotis apie šeštuosius gyvenimo metus. Pavyzdžiui, yra labai graži verslumo prigimtis.

Labai gražus pavyzdys: mama grįžta iš darželio ir sako: „Mano vaiko labai aukšta duodančiojo prigimtis“, nes yra kita prigimtis – tarnystė. Sako, jis nueina į darželį su užkandėle, visus vaikus apdalija ir po to pasiima iš kiekvieno kažką sau. Sakau: „Ne, čia verslumo prigimtis: pasiimdamas iš kitų vaikų, susikuria kažką, ko kiti neturi.“ Suaugusiųjų pasaulyje mes matome verslininkus, kurie turi uoslę sukurti vertę. Jie pamato, kas bus vertinga, ir įgyvendina. Žmonių negalima išmokyti verslumo. Galima išmokyti pardavimo technikų, bet žmonėms, turintiems verslumo prigimtį, jų nereikia.

– Mokykloje sako: nemokėsi matematikos – nieko tau nebus su verslu.

– Sumaišo kisielių su durpėmis ir sako: nieko iš to neišeis. Matematika didžiąja dalimi atspindi loginį žmogaus intelektą. Vienas iš dešimties intelektų – loginis. Dabar jis kažkodėl išaukštintas. Jei vaikas nemoka matematikos, Dieve, kaip jį žemė nešioja. Niekas neatšaukė Pareto dėsnio:
30 proc. turi aukštai išreikštą loginį intelektą, 30 proc. – žemai, 40 proc. – per vidurį, kaip ir su visais intelektais. Mes daugiausia mokome matematikos ir lietuvių kalbos. Greta kalbų mokymo turime ir korepetitorių.

– Tai jūs klestite todėl, kad mokykloje mokytojai kažko nepadaro. Jei visko išmokytų, jei gebėtume ten atskleisti vaiko prigimtį ir pritaikyti visą ugdymą, jūsų kaip ir nereikėtų.

– Žinoma, kad nereikėtų, jei mokykla tą padarytų. Mokykla matuojasi taip: kas geriau išlaikė matematikos egzaminą, kas geriau išlaikė anglų kalbos egzaminą. Du intelektai – loginis ir kalbinis. Iš dešimties. Kur kiti aštuoni? Ir vaikas turi būti laimingas. Jei vaikas papuolė į tą 30 proc., kuriems gerai sekasi matematika, – tėvai laimingi. Aš oficialiai galiu pasakyti: matematikos pažymys tiesiogiai neatspindi potencialo.

– O gali turėti tą matematinį intelektą, būti olimpiadininkas, bet nemokėti atidaryti svetimų durų, pasibelsti, nežinoti, ką pasakyti.

– Taip, ir va tie deriniai: loginis intelektas ir verslumo prigimtis. Verslumo prigimtis gali būti neaukšta, bet jis gali būti superlogikas, respublikinių olimpiadų nugalėtojas ir prizininkas.

Žmogus gali turėti tikrai neaukštą loginį intelektą, gali matematiką su vargu baigti, turėti aukštą verslumo prigimtį ir puikiai save realizuoti versle. Ir atvirkščiai, bet tai nereiškia, kad jis negali savęs realizuoti kitur. Kitas dalykas – kai turime potencialą ir jo nerealizuojame. Būna, kad darbas sekasi gerai ir šeimoje viskas gerai, bet kažko trūksta, kažkas ne taip. Ir randi nepanaudoto potencialo.

– Ryti, mes susitikome Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kodėl buvo toks pasirinkimas?

– Iš tiesų tai kaip šventykla, žinių šventykla.

– Taip, gali pasivaikščioti ir išeiti nieko neapčiuopęs, nes labai gražu.

– Dabar galime labai daug rasti interneto erdvėje, ko mums reikia, bet, versdami lapus, jaučiamės kitaip. Vėlgi matai, kad jaunimas beveik taip pat lengvai skaito ir nevartydami tų lapų – internete. Entuziastai sako, kad fizinė knyga tebegyvuos, kad dabar spausdinamų knygų renesansas. Mes tikimės, kad taip ir bus.

#UNIKALU kviečia kas antrą savaitę atrasti unikalių Lietuvos žmonių ir vietų. Pamatyti ir išgirsti neeilinių pokalbių. Vaizdo įrašai su vertimu į gestų kalbą.